Seimo darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) atstovai, baigia tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį. IŽA vertinimu, Seimui planuojamas teikti projektas tik iš dalies pasiekė svarbiausius tikslus: kol kas dabartiniame projekte nėra tokių pakeitimų, kokie būtini norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles. Tokius pasiūlymus buvo teikusi ir IŽA, ir kai kurie darbo grupės nariai. Todėl turi būti įtvirtinti konkretūs mechanizmai, aiškiai atskiriantys viešąją paslaugą nuo komercinės veiklos, nustatantys konkurencijos apsaugas ir patikrinamus viešųjų paslaugų kriterijus.
Anot IŽA, projekte atsirado nuostata, atliepianti asociacijos siūlymus: „LRT, įgyvendindama įstatyme apibrėžtą misiją, veikia nekomerciniais pagrindais kaip viešąją paslaugą teikiantis visuomeninis transliuotojas, o LRT veiklos apimtis ir pobūdis turi būti proporcingi šiai misijai“. Taip pat numatytas LRT valdybos atsiradimas ir tam tikri elementai, susiję su nekonkuravimo logika. Tik to nepakanka atitikčiai EK taisyklėms ir skaidriam praktiniam taikymui.
„Darbo grupėje rasti sprendimai sustiprino LRT valdymo modelį ir aiškiau įtvirtino nekomercinį transliuotojo veiklos pobūdį. Visgi visada pabrėžėme, kad turi būti aiškiai apibrėžta visuomeninio transliuotojo misija, nustatyti patikrinami viešųjų paslaugų kriterijai, įtvirtintos veiksmingos konkurencijos apsaugos ir išorinė kontrolė. Antraip reguliavimas liks nepakankamai aiškus ir toliau kels abejonių, ar atitinka EK nuostatas“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
Asociacijos parengti pasiūlymai rėmėsi geriausia Europos praktika ir valstybių narių naudojamais modeliais; prie dokumentų dirbo tarptautinę teisę ir žiniasklaidos reguliavimą išmanantys ekspertai. IŽA siūlė tris esminius elementus: aiškų misijos apibrėžimą, sąžiningos konkurencijos principo įtvirtinimą ir viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės įgaliotos institucijos su aiškiais apimties ir kokybės parametrais bei nepriklausoma reguliaria išorės kontrole, kurią galėtų užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Šių nuostatų projekte neliko, nors jos būtinos teisiniam tikrumui, skaidriam finansavimui ir rinkos neiškraipymui.
„Veikiantys europiniai modeliai aiškiai nustato, kas yra misija, kaip matuojamos viešosios paslaugos ir kaip saugoma konkurencija. To šiandien projekte trūksta. Jei šių ribų dabar neapibrėšime, tai darys rinka ir institucijos – su ginčų bei neaiškumų kaina“, – teigia IŽA Valdybos pirmininkas Vytautas Benokraitis.
IŽA ragina ir toliau tęsti darbą skaidriam LRT veiklos sureguliavimui ir tikisi, kad projektas nėra galutinis, o europinę gerąją praktiką atitinkantys pasiūlymai bus išgirsti Seimo posėdžių salėje. Asociacija pasirengusi toliau dirbti, kad nacionalinis reguliavimas užtikrintų skaidrią, sąžiningą ir visuomenės interesą atitinkančią žiniasklaidos aplinką.
IŽA ragina užtikrinti EK taisyklių laikymąsi LRT įstatyme – Verslo žinios
