Posėdžio metu IŽA pristatė siūlymus iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir gerąsias europines valdysenos praktikas.

IŽA jau yra pateikusi Seimui savo siūlymus, kaip turėtų būti keičiamas visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelis, nepažeidžiant nepriklausomos žurnalistikos principų.
Asociacija pabrėžia, kad yra už platų dialogą, įtraukiant įvairias žiniasklaidos ir profesionalų organizacijas.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kviečia Lietuvos Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, Seimo komitetus ir šalies atstovus Europos Parlamente viešai išreikšti poziciją dėl AgoraEU programos 2028–2034 m. finansavimo struktūros, kad žiniasklaidos sektoriaus projektams būtų numatytas didesnis finansavimas. Tai rašoma asociacijos kreipimosi tekste į šalies institucijas ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente.

IŽA kreipėsi į Vyriausybę, Seimą bei atsakingas ministerijas, siūlydama sisteminius pokyčius, kad LRT veikla atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, gerąją valdysenos praktiką ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“, reaguodami į Kultūros ministerijos iniciatyvą 2026 metų valstybės biudžeto projekte 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) asignavimus, reiškia susirūpinimą, kad Vyriausybė, vietoje rūpesčio žmonių medijų raštingumu, kuris šiuo metu kritiškai svarbus, renkasi dar labiau mažinti Medijų rėmimo fondo programas.

Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi, Seimo Kultūros komitetas surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje aptarti aktualūs klausimai dėl informacijos sklaidos kokybės socialinių tinklų platformose, reklamos rinkos pokyčių ir kaip užtikrinti sąžiningesnes konkurencines sąlygas tarp vietinės Lietuvos žiniasklaidos ir pasaulinių technologijų kompanijų, vykdančių veiklą Lietuvoje. Tuo tikslu nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti specialią darbo grupę, kurioje būtų ieškoma konkrečių teisinių sprendimų šioms problemoms spręsti.

Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir ministerijas, ragindama subalansuoti žaidimo taisykles skaitmeninėje erdvėje, o Vyriausybės kanceliarija jau pavedė ministerijoms įvertinti siūlymus ir rengti pasiūlymus LRV.

„Kam nesinori prižiūrėtos, tvarkingos aplinkos? Taip, dalis tokių yra. Jų reikalas. O tvarka galvoje?“ – retoriškai klausia Linas Kontrimas, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas. Pasak jo, aiškios mintys šiais laikais labai priklauso nuo sutvarkytos žurnalistikos. Tokios, kuri turi konkretų adresą, konkrečią atsakomybę. „Tai – klasika, tai yra save pateisinusi ir apgynusi tradicija. Ir niekada nebuvo klausiama, ar reikia susimokėti už tokią atsakomybę.“

Šiuolaikinėje informacijos eroje, kai naujienos pasiekia akimirksniu, o socialiniai tinklai perpildyti nuomonių, komentarų ir dažnai – melagienų, noras gauti patikimą, patikrintą informaciją tampa vis aktualesnis. Žiniasklaida šiandien išgyvena esminį virsmą, todėl vis daugiau tradicinių pasaulio leidinių atsisako nemokamo turinio modelio ir pereina prie prenumeratos pagrindu veikiančių sistemų. Tai nėra tik finansinis sprendimas – tai strateginis pasirinkimas, leidžiantis išlaikyti žurnalistikos kokybę, nepriklausomybę ir atsakomybę.

Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi dėl vis dažniau pasitaikančių atvejų, kai pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą. Jame dalyvavo IŽA, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK), Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), Kultūros ministerijos bei Seimo atstovai.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į atsakingas institucijas – Seimą, Vyriausybę, Kultūros ministeriją, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT), ragindama skubiai reaguoti į vis dažniau pasitaikančius atvejus, kai pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys, klonuojant tradicinės žiniasklaidos priemonių atstovų veidus ir balsus. Pavyzdžiui, panaudojant jų tikrovėje atliktus interviu su žinomais medikais, politikais, visuomenės veikėjais. 

Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad žurnalistų ir redakcijų sukurtam turiniui būtų taikomas 2 metų senaties terminas, kurias inicijavo Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Už šias pataisas vienbalsiai balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 2. Joms įsigaliojus, skundai dėl redakcijų turinio būtų priimami tik tuo atveju, jei publikacija paskelbta ne seniau kaip prieš dvejus metus, praneša Interneto žiniasklaidos asociacija.

IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė susitikusi naujuoju Žurnalistų etikos inspektoriumi Dainiumi Radzevičiumi aptarė, kaip būtų galima tobulinti žiniasklaidos veiklą reguliuojančią teisinę bazę, apie tradicinės žiniasklaidos iššūkius, nuolat augant pasaulinių socialinių tinklų įtakai, tobulėjant dirbtinio intelekto (DI) galimybėms, juose plintant įvairaus žanro turiniui, kurį kuria nuomonės formuotojai ir daug sekėjų turintys žmonės.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) nuoširdžiai sveikina Dainių Radzevičių, paskirtą naujuoju žurnalistų etikos inspektoriumi. Malonu, kad šią kandidatūrą Seimui teikė Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurios narė yra ir IŽA, tikėdama, jog ilgametė D. Radzevičiaus patirtis žiniasklaidoje bei jo aktyvus indėlis į žurnalistų bendruomenės stiprinimą užtikrins kokybišką ir atsakingą žiniasklaidos priežiūrą.