Kategorija: Uncategorized

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pažymi, kad rengiant LRT įstatymo pataisas būtina įtraukti europinę praktiką atitinkančius mechanizmus: viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės, aiškiai sukonkretintą LRT misiją bei nuolatinę, nepriklausomą išorinę kontrolę. Šie elementai yra esminiai norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles.

Šiuos pasiūlymus IŽA išdėstė Seime Kultūros komiteto klausymuose dėl svarstomų LRT įstatymo pataisų. Asociacija priminė, kad analogiški pasiūlymai buvo teikti ir Seimo darbo grupės metu, tačiau privalo būti įtvirtinti ir įstatyme, kad būtų išvengta neaiškumų taikant pakeitimus praktikoje.

IŽA pabrėžia, kad pagal EK reikalavimus valstybės pagalbai visuomeniniam transliavimui būtina sudaryti 5 arba 10 metų trukmės viešųjų paslaugų teikimo sutartį tarp LRT ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Tokia sutartis turi nustatyti aiškius viešųjų paslaugų kriterijus, jų apimtį, finansavimo principus bei atsiskaitymo modelį.

Ne mažiau svarbu įstatyme įtvirtinti nuolatinę, nepriklausomą išorinę LRT veiklos kontrolę. IŽA siūlo, kad ją galėtų reguliariai vykdyti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tačiau taip pat palaiko Seime svarstomą galimybę šias funkcijas pavesti Valstybės kontrolei, jei toks modelis būtų pasirinktas.

Asociacija taip pat akcentuoja, kad LRT misija turi būti labiau išgryninta ir konkretesnė, nes jos tikslus apibrėžimas yra tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų sutarties turiniu ir atitiktimi EK taisyklėms.

IŽA siūlo, kad įregistravus tokias naujas LRT įstatymo pataisas būtų prašoma Vyriausybės išvados ir suderinti šias pataisas su Europos Komisija, siekiant užtikrinti jų atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms.

„Be aiškiai įtvirtintos viešųjų paslaugų sutarties ir jai reikalingų kriterijų neįmanoma įvykdyti Europos Komisijos reikalavimų. Lietuva neturi likti išimtimi – visuomeninio transliuotojo veikla turi būti aiški, pamatuojama ir pagrįsta skaidriais įsipareigojimais“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Nepriklausoma išorinė kontrolė yra esminė norint užtikrinti teisinį tikrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje. Svarbiausia ne pati institucija, o aiškus, nuoseklus ir reguliariai taikomas mechanizmas, kuris atitinka EK nustatytus principus.

IŽA taip pat atkreipė dėmesį į Seimo narių iniciatyvą registruoti LRT įstatymo pataisas, tačiau pabrėžė, kad būtina įtraukti visus europinius reikalavimus atitinkančius mechanizmus, kurie suteiktų teisinį tikrumą ir apsaugotų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT) skundų dėl baudų skyrimo už informacijos neteikimą nagrinėjimo funkciją, didinti už tokius pažeidimus skiriamas baudas, o juos padariusius institucijų vadovus viešinti registruojant Juridinių asmenų registre. Šie pakeitimai siūlomi, nes dabartinė tvarka yra neefektyvi – ginčų nagrinėjimas užtrunka pernelyg ilgai, todėl praktikoje dėl baudų skyrimo beveik nesikreipiama, nors žurnalistai neretai negauna informacijos, būtinos jų darbui.

Tai siūloma Viešosios informacijos etikos asociacijos (VIEA) Seimo Kultūros komitetui pateiktose pataisose, kurias palaiko Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių televizijų asociacija.

Taip siekiama užtikrinti veiksmingą žurnalistų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kad visuomenė būtų laiku ir visapusiškai informuojama.

Žiniasklaidos organizacijos atkreipia dėmesį, kad žurnalistams vis dažniau tenka susidurti su nepagrįstu institucijų atsisakymu pateikti informaciją arba vilkinimu ją pateikti. Pagal dabar galiojančią tvarką, tokius sprendimus galima skųsti tik administracinių ginčų komisijai ar teismams, todėl procesas užsitęsia, o visuomenei svarbi informacija neretai ją pasiekia pavėluotai arba visai nepasiekia.

Siekiant supaprastinti ginčų dėl informacijos gavimo nagrinėjimą, siūloma įgaliojimus nagrinėti skundus dėl institucijų atsisakymo pateikti informaciją ar jos nepateikimo laiku suteikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT), taip pat suteikti jai įgaliojimus taikyti administracinę atsakomybę už tokius pažeidimus.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, žurnalistai dažnai susiduria su iššūkiais gaudami visuomenei svarbią informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų, kas apsunkina redakcijų darbą informuojant visuomenę.

„Šiandien teisė gauti informaciją dažnai lieka tik deklaratyvi – jei institucija jos nepateikia, žurnalistas susiduria su ilgu ir sudėtingu ginčo keliu, kuris realiai praktikoje neveikia, nes yra pernelyg ilgos ir sudėtingos procedūros. Būtent todėl būtina sukurti greitą, efektyvų ir trumpesnį mechanizmą, kuris užtikrintų atsakomybę už informacijos neteikimą“, – sako L. Bušinskaitė.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis akcentuoja, kad įstaigos vis dažniau atsisako teikti duomenis žurnalistams iš esmės nesvarstydamos prašymo, o automatiškai prisidengdamos keturių raidžių kombinacija: BDAR. Tokią piktnaudžiavimo praktiką kursto nebaudžiamumas.

„Tikiu, kad atsakomybės įtvirtinimas sumažins atvejų, kai nepagrįstai apribojama visuomenės teisė sužinoti reikšmingą informaciją, o institucijos – pareigą kruopščiai vertinti, ar žurnalistų prašyme yra teisėtas interesas“, – sako V. Beniušis.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Šiuo metu galiojančios baudos yra simbolinės ir nesudaro realios paskatos institucijoms laikytis teisės aktų. Tad siūloma nustatyti griežtesnes sankcijas:

• už pirmą pažeidimą – 300–1000 eurų baudą,
• už pakartotinį pažeidimą – 1000–2000 eurų baudą.

Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad atsakomybė būtų taikoma ir tais atvejais, kai informacija nepateikiama nurodant tik formalius ar nepagrįstus argumentus.

Siūloma numatyti, kad duomenys apie valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams skirtas baudas už atsisakymą teikti informaciją būtų registruojami Juridinių asmenų registre, kas didintų jų atsakomybę ir skatintų laikytis atvirumo principų.

Žiniasklaidos organizacijos primena, kad institucijų pareiga teikti informaciją žiniasklaidai yra ne formalus administracinis reikalavimas, o būtina demokratinės valstybės sąlyga. Kai institucijos atsisako bendradarbiauti su žurnalistais arba vilkina informacijos pateikimą, nukenčia visa visuomenė.

„Teisė gauti informaciją regionuose šiandien per dažnai egzistuoja tik popieriuje – realybėje ji stringa kabinetuose“, – sako Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas. Būtent todėl žiniasklaidos organizacijos skatina įstatymų leidėjus įvertinti pateiktus pasiūlymus ir imtis sprendimų, kurie užtikrintų, kad valstybės ir savivaldybių institucijos laikytųsi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, o visuomenės teisė būti informuotai būtų užtikrinta realiai, o ne tik formaliai.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo griežtinti baudas neteikiantiems informacijos – Delfi

(Dirbtinio intelekto sukurta iliustracija)

Interneto žiniasklaidos asociacija sveikina lrytas.lt su gražia 20 metų sukaktimi.

Per du dešimtmečius portalas išaugo į savarankišką, ryškų ir stabiliai augantį Lietuvos internetinės žiniasklaidos žaidėją, kasdien ne tik išlaikantį, bet ir nuolat didinantį savo auditoriją.

Džiaugiamės Jūsų indėliu į patikimą visuomenės informavimą, šalies gyventojų medijų raštingumo stiprinimą ir informacinio saugumo kultūros kūrimą.

Reikšmingos turinio iniciatyvos – nuo saugumo ir švietimo iki transporto bei architektūros – jau tapo tradicija ir net išaugo į tarptautines konferencijas bei svarbius šalies viešojo gyvenimo įvykius.

Linkime dar spartesnio augimo tempo, gausios ir ištikimos skaitytojų bendruomenės, drąsių idėjų, naujų iniciatyvų ir šiltos redakcinės emocijos kasdienėje veikloje.

Su gražia švente!

Interneto žiniasklaidos asociacija

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) sveikina asociacijos narį – naujienų portalą „Delfi“ – ir žurnalistą Tomą Janonį pasiekus svarbų teisinį laimėjimą, kuris reikšmingas visai Lietuvos žiniasklaidos bendruomenei.

Teismų praktikoje vis aiškiau atpažįstami atvejai, kai teisiniai procesai gali būti naudojami kaip spaudimo priemonė prieš žurnalistus ar redakcijas, siekiant apsunkinti jų darbą ar atgrasyti nuo visuomenei svarbios informacijos skelbimo. IŽA vertinimu, tokie sprendimai prisideda prie aiškesnių ribų nustatymo ir stiprina žurnalistų galimybes veikti viešojo intereso labui.

„Sveikiname „Delfi“ su svarbiu laimėjimu, kuris reikšmingas visai žiniasklaidos bendruomenei. Svarbu ir tai, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama SLAPP reiškiniui, nes tokie ieškiniai gali būti naudojami kaip spaudimo priemonė prieš viešą diskusiją ir kritinę žurnalistiką“, – sako Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, svarbu, kad žiniasklaidos lauke veiktų ir stipri profesionalų bendruomenė, gebanti reaguoti į tokius iššūkius, prisidėti prie sprendimų, kurie užtikrintų tinkamą žodžio laisvės apsaugą.

IŽA teisininko, advokato Andžej Čaikovski teigimu, strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) dažnai naudojami kaip priemonė ne tiek siekiant apginti pažeistas teises, kiek apsunkinti žurnalistų ar visuomenės informavimo priemonių veiklą, atgrasyti juos nuo visuomenės informavimo ir viešojo intereso gynimo.

„Tokio pobūdžio bylose pats procesas neretai tampa spaudimo įrankiu – ilgi ir sudėtingi teisminiai ginčai reikalauja daug laiko ir išteklių. Todėl teismų praktika, kuri geba atpažinti tokio pobūdžio ieškinius, yra itin svarbi demokratinės visuomenės apsaugai ir žodžio laisvei“, – sako A. Čaikovski.

IŽA pažymi, kad nuoseklus teismų požiūris į strateginius ieškinius ir jų poveikį viešajai diskusijai yra svarbus žingsnis kuriant saugesnę aplinką žurnalistams bei stiprinant visuomenės teisę gauti informaciją.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/istorinis-precedentas-lietuvos-ziniasklaidoje-teismas-konstatavo-pries-delfi-taikyta-slapp-120220550

Seimo darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) atstovai, baigia tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį. IŽA vertinimu, Seimui planuojamas teikti projektas tik iš dalies pasiekė svarbiausius tikslus: kol kas dabartiniame projekte nėra tokių pakeitimų, kokie būtini norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles. Tokius pasiūlymus buvo teikusi ir IŽA, ir kai kurie darbo grupės nariai. Todėl turi būti įtvirtinti konkretūs mechanizmai, aiškiai atskiriantys viešąją paslaugą nuo komercinės veiklos, nustatantys konkurencijos apsaugas ir patikrinamus viešųjų paslaugų kriterijus.

Anot IŽA, projekte atsirado nuostata, atliepianti asociacijos siūlymus: „LRT, įgyvendindama įstatyme apibrėžtą misiją, veikia nekomerciniais pagrindais kaip viešąją paslaugą teikiantis visuomeninis transliuotojas, o LRT veiklos apimtis ir pobūdis turi būti proporcingi šiai misijai“. Taip pat numatytas LRT valdybos atsiradimas ir tam tikri elementai, susiję su nekonkuravimo logika. Tik to nepakanka atitikčiai EK taisyklėms ir skaidriam praktiniam taikymui.

„Darbo grupėje rasti sprendimai sustiprino LRT valdymo modelį ir aiškiau įtvirtino nekomercinį transliuotojo veiklos pobūdį. Visgi visada pabrėžėme, kad turi būti aiškiai apibrėžta visuomeninio transliuotojo misija, nustatyti patikrinami viešųjų paslaugų kriterijai, įtvirtintos veiksmingos konkurencijos apsaugos ir išorinė kontrolė. Antraip reguliavimas liks nepakankamai aiškus ir toliau kels abejonių, ar atitinka EK nuostatas“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Asociacijos parengti pasiūlymai rėmėsi geriausia Europos praktika ir valstybių narių naudojamais modeliais; prie dokumentų dirbo tarptautinę teisę ir žiniasklaidos reguliavimą išmanantys ekspertai. IŽA siūlė tris esminius elementus: aiškų misijos apibrėžimą, sąžiningos konkurencijos principo įtvirtinimą ir viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės įgaliotos institucijos su aiškiais apimties ir kokybės parametrais bei nepriklausoma reguliaria išorės kontrole, kurią galėtų užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Šių nuostatų projekte neliko, nors jos būtinos teisiniam tikrumui, skaidriam finansavimui ir rinkos neiškraipymui.

„Veikiantys europiniai modeliai aiškiai nustato, kas yra misija, kaip matuojamos viešosios paslaugos ir kaip saugoma konkurencija. To šiandien projekte trūksta. Jei šių ribų dabar neapibrėšime, tai darys rinka ir institucijos – su ginčų bei neaiškumų kaina“, – teigia IŽA Valdybos pirmininkas Vytautas Benokraitis.

IŽA ragina ir toliau tęsti darbą skaidriam LRT veiklos sureguliavimui ir tikisi, kad projektas nėra galutinis, o europinę gerąją praktiką atitinkantys pasiūlymai bus išgirsti Seimo posėdžių salėje. Asociacija pasirengusi toliau dirbti, kad nacionalinis reguliavimas užtikrintų skaidrią, sąžiningą ir visuomenės interesą atitinkančią žiniasklaidos aplinką.
IŽA ragina užtikrinti EK taisyklių laikymąsi LRT įstatyme – Verslo žinios

Tradicinės žiniasklaidos turinys vis dažniau naudojamas dirbtinio intelekto sistemų mokymui ir generavimui be leidimo, o socialinių tinklų ir paieškos platformų algoritminiai sprendimai sistemingai mažina profesionalios žurnalistikos matomumą, srautus ir pajamas. Tuo tikslu IŽA oficialiai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama inicijuoti politinį ir teisinį dialogą bei imtis konkrečių sprendimų.

IŽA, reaguodama į Seimo darbo grupėje LRT išsakytus teiginius, kad kai kurie IŽA siūlomi reguliavimo pakeitimai ribotų redakcijų nepriklausomumą ir žodžio laisvę, tokias interpretacijas neigia ir vertina jas kaip sąmoningą visuomenės bei sprendimų priėmėjų klaidinimą, siekiant sumenkinti asociacijos siūlymus.

Posėdžio metu IŽA pristatė siūlymus iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir gerąsias europines valdysenos praktikas.

IŽA jau yra pateikusi Seimui savo siūlymus, kaip turėtų būti keičiamas visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelis, nepažeidžiant nepriklausomos žurnalistikos principų.
Asociacija pabrėžia, kad yra už platų dialogą, įtraukiant įvairias žiniasklaidos ir profesionalų organizacijas.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kviečia Lietuvos Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, Seimo komitetus ir šalies atstovus Europos Parlamente viešai išreikšti poziciją dėl AgoraEU programos 2028–2034 m. finansavimo struktūros, kad žiniasklaidos sektoriaus projektams būtų numatytas didesnis finansavimas. Tai rašoma asociacijos kreipimosi tekste į šalies institucijas ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente.