Kategorija: Uncategorized

Asociacija gerbia VTEK sprendimus ir vertina juose pateiktus teisinius išaiškinimus. Kartu pabrėžiame, kad IŽA veikla atstovaujant interneto žiniasklaidos sektoriaus interesams, teikiant pasiūlymus dėl teisėkūros ir dalyvaujant viešose diskusijose yra teisėta ir būtina demokratinio teisėkūros proceso dalis.

IŽA ir toliau atstovaus savo nariams, gins interneto žiniasklaidos sektoriaus interesus, teiks pasiūlymus politikos formuotojams ir dalyvaus su žiniasklaidos politika susijusiuose procesuose, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, teikdama deklaracijas teisės aktų nustatyta tvarką, ką darė ir iki šiol.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį tai, kad IŽA deleguodama atstovą į Medijų rėmimo fondo (MRF) tarybą įgyvendina Visuomenės informavimo įstatyme numatytą pareigą deleguoti atstovą į MRF tarybą, nes įstatyme yra įvardintos konkrečios žiniasklaidos organizacijos, kurios privalo tai padaryti.

„Atstovauti žiniasklaidos sektoriui, kelti jam aktualius klausimus ir dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose yra mūsų, kaip asociacijos, pareiga. Skaidrumas ir atsakomybė yra svarbūs, todėl ir toliau užtikrinsime, kad asociacijos veikla atitiktų galiojančius teisės aktus. Dialogas su valstybės institucijomis ir sektoriaus interesų atstovavimas yra teisėta veikla“, – sako Lina Bušinskaitė.

VTEK sprendimuose vertintos konkretaus laikotarpio aplinkybės ir lobistinės veiklos teisinio reguliavimo taikymas. Šie sprendimai nepanaikina asociacijos teisės vykdyti savo veiklą ir atstovauti sektoriui.

(IŽA vadovė Lina Bušinskaitė įvertinta už skaidrų ir pavyzdinį lobizmą)

Vaikai ir paaugliai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, kur susiduria ir su jų amžiui netinkamu turiniu. Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nuomone, diskutuojant apie nepilnamečių apsaugą internete svarbu kalbėti ne tik apie naujus draudimus, bet ir apie tai, kaip užtikrinti, kad jau nustatyti amžiaus ribojimai realiai veiktų. Tuo tikslu IŽA yra pateikusi konkrečius siūlymus, siekiant užtikrinti, kad tokių pat reikalavimų kaip tradicinė žiniasklaida laikytųsi ir turinio kūrėjai socialiniuose tinkluose.

„Turime situaciją, kai profesionaliai žiniasklaidai keliami aiškūs reikalavimai dėl nepilnamečių apsaugos, tačiau socialiniuose tinkluose vaiką gali pasiekti turinys, kurio jam neturėtų būti galima matyti. Vaikui visiškai nesvarbu, kas tą turinį sukūrė – televizija, naujienų portalas ar šimtus tūkstančių sekėjų turintis nuomonės formuotojas. Todėl ir atsakomybės principai turi būti vienodi“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

IŽA jau pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip šią spragą mažinti. Asociacija siūlo aiškiau įtvirtinti, kad socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose viešąją informaciją skleidžiantiems turinio kūrėjams taip pat būtų taikomi nepilnamečių apsaugos reikalavimai. Didesnę auditoriją – daugiau kaip 10 tūkst. sekėjų ar prenumeratorių – turintiems kūrėjams siūloma nustatyti registracijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje pareigą.

IŽA taip pat atkreipia dėmesį, kad vien pažymėti turinį kaip netinkamą nepilnamečiams nepakanka, jeigu vaikas nustatytą ribojimą gali lengvai apeiti. Todėl ten, kur socialiniai tinklai suteikia technines galimybes riboti tokio turinio prieinamumą nepilnamečiams, jos turėtų būti realiai naudojamos. Būtent tokį klausimą IŽA kelia ir savo pateiktuose pasiūlymuose.

Būtent todėl IŽA siūlo judėti trimis kryptimis: suvienodinti atsakomybės principus profesionaliai žiniasklaidai ir ženklias auditorijas turintiems socialinių tinklų turinio kūrėjams, užtikrinti realų nepilnamečiams netinkamo turinio prieinamumo ribojimą ir diegti patikimus amžiaus patikros sprendimus prieigai prie suaugusiesiems skirto turinio.

Asociacijos nuomone, diskusijos dėl nepilnamečių apsaugos internete turi virsti konkrečiais sprendimais. Jeigu sutariame, kad tam tikras turinys vaikui nėra skirtas, turime pasirūpinti, kad šis principas galiotų ne tik televizoriaus ekrane, bet ir telefone.

Iliustracija parengta DI priemonėmis.

Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi į atsakingas Lietuvos ir Europos institucijas, ragindama skubiai įvertinti bendrovės „Meta“ planuojamų naujų komercinių sąlygų poveikį naujienų leidėjų teisėms, autorių teisių apsaugai ir konkurencijai skaitmeninėje rinkoje. Kreipimesi taip pat prašoma imtis priemonių galimiems pažeidimams užkardyti dar iki naujųjų sąlygų įsigaliojimo – sustabdyti naujųjų sąlygų taikymą iki jų išsamaus teisinio įvertinimo.

IŽA susirūpinimą kelia tai, kad nuo spalio 30 d. numatomos taikyti naujos sąlygos gali suteikti „Meta“ itin plačias galimybes automatizuotomis priemonėmis pasiekti, rinkti, analizuoti ir indeksuoti leidėjų interneto svetainėse skelbiamą turinį. Asociacijos vertinimu, būtina aiškiai nustatyti, kokiais tikslais toks turinys gali būti naudojamas, įskaitant galimą naudojimą dirbtinio intelekto sistemoms kurti ar tobulinti.

„Nė viena platforma neturėtų vienašališkai įgyti teisės naudoti žiniasklaidos turinį už pirminių paslaugų teikimo ribų. Leidėjai turi ir toliau turėti teisę patys spręsti, kokiam naudojimui jie suteikia sutikimą, o kokiam – ne“, – teigia IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Naujienų leidėjų kuriamas turinys yra reikšmingų investicijų į žurnalistiką, redakcinį darbą, faktų tikrinimą ir informacijos kokybę rezultatas. Todėl bet koks tokio turinio naudojimas turi būti pagrįstas aiškiomis, skaidriomis ir sąžiningomis taisyklėmis, gerbiančiomis leidėjų teises bei jų galimybę kontroliuoti savo sukurtą turinį.

IŽA taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl analogiškų priežasčių į Europos Komisiją, nacionalines konkurencijos institucijas ir pačią „Meta“ jau kreipėsi didžiausios Europos leidėjų organizacijos bei Švedijos leidėjų asociacijos. Jose keliami klausimai dėl naujųjų sąlygų suderinamumo su konkurencijos, autorių teisių ir Skaitmeninių rinkų akto principais.

Kreipimesi institucijų prašoma įvertinti galimus konkurencijos ir autorių teisių pažeidimus, leidėjų galimybes realiai atsisakyti naujųjų sąlygų, automatizuoto turinio rinkimo atitiktį Europos Sąjungos teisės reikalavimams bei koordinuoti veiksmus su Europos Komisija ir kitų valstybių institucijomis. Taip pat raginama apsvarstyti galimybę sustabdyti naujųjų sąlygų taikymą iki jų išsamaus teisinio įvertinimo. IŽA pabrėžia remianti technologines inovacijas ir dirbtinio intelekto plėtrą, tačiau pažymi, kad jos turi būti plėtojamos laikantis sąžiningos konkurencijos, autorių teisių apsaugos ir teisinio aiškumo principų. Asociacijos vertinimu, šis klausimas svarbus ne tik leidėjams, bet ir visos tradicinės žiniasklaidos tvarumui, informacijos pliuralizmui bei visuomenės galimybėms gauti kokybišką ir patikimą informaciją.

Iliustracija sukurta DI priemonėmis.
IŽA kreipėsi dėl „Meta“ veiksmų: būtina apsaugoti leidėjų teises ir užkardyti galimus pažeidimus
Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi dėl „Meta“ veiksmų: būtina apsaugoti leidėjų teises | Verslas | 15min.lt

Europos Komisija (EK) geranoriškai atlygino Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) patirtas bylinėjimosi išlaidas Europos Sąjungos (ES) Bendrajame Teisme. Ginčas buvo inicijuotas dėl Komisijos atsisakymo išsamiai ištirti valstybės finansavimo visuomeniniam transliuotojui pakeitimų atitiktį ES teisės aktams.

Byloje buvo sprendžiama, ar atmesdama IŽA skundą be išsamaus tyrimo, pakankamai išsamiai įvertino asociacijos argumentus ir galėjo neturėti abejonių dėl LRT finansavimo modelio pakeitimų teisėtumo. IŽA nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po reikšmingų LRT finansavimo modelio pakeitimų turi būti atliktas išsamus jo atitikties ES valstybės pagalbos taisyklėms vertinimas. ES Bendrasis Teismas pripažino, kad EK šių aplinkybių neįvertino pakankamai išsamiai.

Siekdama apginti savo poziciją, IŽA buvo priversta ieškoti teisybės ES Bendrajame Teisme ir tam skyrė reikšmingus finansinius išteklius. EK pralaimėjus bylą, ji sutiko klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti ne teismine tvarka ir kompensuoti dalį asociacijos patirtų kaštų – beveik 45 tūkst. Eur, kuriuos EK jau pervedė į asociacijos sąskaitą.

„Europos Komisijos sprendimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra ne tik finansinis klausimas. Tai dar vienas patvirtinimas, kad IŽA keliamos abejonės dėl LRT finansavimo modelio buvo pagrįstos ir negalėjo būti atmestos formaliu raštu. ES Bendrasis Teismas aiškiai pasakė, kad EK privalėjo šiuos klausimus nagrinėti išsamiau ir iš esmės įvertinti visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelio suderinamumą su ES valstybės pagalbos taisyklėmis“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Savo sprendime ES Bendrasis Teismas konstatavo, kad EK nepakankamai įvertino 2015 ir 2020 metais atliktų LRT finansavimo modelio pakeitimų poveikį. Teismas atkreipė dėmesį į reklamos pajamų atsisakymo įtaką LRT finansavimo sistemai, reikšmingą valstybės finansavimo augimą bei kitus modelio pokyčius, kurie turėjo būti išsamiai išnagrinėti prieš priimant sprendimą skundą atmesti.

IŽA vertinimu, po šio teismo sprendimo ir EK sutikimo kompensuoti bylinėjimosi išlaidas nebelieka pagrindo teigti, kad LRT finansavimo modelio vertinimo klausimas yra uždarytas. Priešingai, teismas panaikino EK sprendimą, todėl dabar turi būti atliktas visapusiškas LRT finansavimo modelio vertinimas pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Lietuva turi užtikrinti, kad LRT finansavimo modelis būtų ne tik stabilus ir tvarus, bet ir visiškai suderinamas su ES nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis. Tai svarbu tiek visuomeninio transliuotojo veiklos skaidrumui, tiek sąžiningos konkurencijos užtikrinimui Lietuvos žiniasklaidos rinkoje. Atsakymo į klausimą, ar po esminių pakeitimų LRT finansavimo modelis atitinka ES valstybės pagalbos taisykles, iki šiol nėra, todėl šis vertinimas turi būti atliktas.

Šiandien susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nariai aptarė klausimus, kurie tampa vis svarbesni Lietuvos valstybės atsparumui: kaip užtikrinti patikimos informacijos sklaidą krizinių situacijų metu, kaip stiprinti nepriklausomą tradicinę žiniasklaidą ir kokie sprendimai reikalingi, siekiant išlaikyti stiprią nacionalinę medijų ekosistemą sparčiai besikeičiančioje informacinėje aplinkoje.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, kalbėta apie žurnalistų darbo sąlygas galimų krizinių situacijų metu.

„Diskutuota, kaip užtikrinti nepertraukiamą informacijos teikimą visuomenei, jei Lietuvoje susiklostytų sudėtinga saugumo situacija, pavyzdžiui, prasidėtų intensyvios dronų atakos ar būtų sutrikdytas įprastas institucijų darbas. Taip pat apie poreikį iš anksto numatyti vietas ir sąlygas, kuriose žurnalistai galėtų tęsti darbą, gauti operatyvią informaciją iš valstybės institucijų ir užtikrinti svarbios informacijos sklaidą visuomenei“, – sako L. Bušinskaitė.

Nemažai dėmesio skirta ir Lietuvos žiniasklaidos aktualijoms. IŽA atkreipė dėmesį, kad tradicinė žiniasklaida šiandien susiduria su vis didesniu pasaulinių technologijų platformų spaudimu, dirbtinio intelekto plėtra ir sparčiai besikeičiančia reklamos rinka, todėl būtina ieškoti papildomų priemonių, kurios padėtų išlaikyti stiprią nacionalinę medijų ekosistemą.

Aptariant Medijų rėmimo fondo (MRF) ateitį, pabrėžta būtinybė stiprinti fondo vaidmenį didinant Lietuvos žiniasklaidos atsparumą, didinant MRF finansavimą. IŽA siūlo sukurti nuolatinę atskirą medijų atsparumo programą, skirtą profesionaliai žurnalistikai, vietinio turinio kūrimui, inovacijoms ir žiniasklaidos pasirengimui veikti krizės sąlygomis. Asociacijos vertinimu, kartu būtina tobulinti ir patį fondo modelį, kad jis geriau atitiktų šiandienos realijas bei pirminius jo steigimo tikslus. IŽA vertinimu, stipri nacionalinė tradicinė žiniasklaida yra ne tik verslo ar rinkos klausimas. Tai yra viena iš demokratinės valstybės atsparumo, visuomenės informavimo ir informacinio saugumo garantijų.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“ reiškia palaikymą naujienų portalo 15min žurnalistams, susiduriantiems su spaudimu dėl žurnalistinio tyrimo apie „Bankera“ projektą. Asociacijos smerkia bet kokius bandymus bauginimu, teisinėmis priemonėmis ar kitokiu spaudimu trukdyti žurnalistams atlikti tyrimus ir informuoti visuomenę. Asociacijos palaiko redakcijos pastangas ginti savo teises ir ragina atsakingas institucijas rimtai vertinti šį atvejį.

IŽA ir asociacijos „Nacionalinė spauda“ vertinimu, šis atvejis primena SLAPP (angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation; strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) reiškinį, kai redakcija sulaukia spaudimo iš tų, kuriems nepatinka publikuojamas turinys.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, žurnalistinis tyrimas gali būti nepatogus, sulaukti kritikos, įvairių nuomonių, tačiau tai negali tapti priežastimi persekioti žurnalistus ir daryti spaudimą redakcijai.

„Ypač neramina situacijos, kai nepagrįstų skundų lavina bandoma išsekinti redakciją, įbauginti žurnalistus ar atgrasyti juos nuo visuomenei svarbių temų nagrinėjimo. Be to, dažnėja ir kitokių bandymų spausti redakcijas, pavyzdžiui,  pašalinti vieną ar kitą publikaciją iš archyvų, jas nuasmeninti ar performuluoti teiginius į mažiau kritiškus, piktnaudžiaujant teise būti užmirštam, netinkamai taikant BDAR reikalavimus, taikant SLAPP taktiką. Tai yra grėsminga ir netoleruotina“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, spaudimas žiniasklaidai kelia grėsmę žodžio laisvei, kuri yra demokratijos pamatas.

„Skatiname valstybės institucijas rimtai vertinti šį atvejį, nes spaudimas žiniasklaidai pakerta vieną iš pamatinių demokratijos principų “, – sako IŽA pirmininkė.

Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo dr. Donato Večerskio teigimu, žiniasklaidos laisvė kyla iš visuomenės teisės žinoti.

„Būtent todėl bet kokios priemonės, kuriomis siekiama ne paneigti konkrečius žurnalistinio tyrimo faktus, o išsekinti, įbauginti ar nutildyti redakcijas, turi būti vertinamos itin rimtai. Tai nėra klausimas, liečiantis tik žiniasklaidą – tokiais veiksmais siekiama apriboti žiniasklaidos galimybes vykdyti savo pareigą visuomenei ir ginti viešąjį interesą“, – sako dr. D. Večerskis. Asociacijos atkreipia dėmesį, kad pasitelkiant teisines priemones prieš žurnalistus ir redakcijas vis dažniau pasireiškia ir vadinamoji SLAPP praktika – nepagrįstais teisminiais ar kitais teisiniais veiksmais siekiama daryti neproporcingą spaudimą žurnalistams ir redakcijoms, įveliant juos į ilgalaikius ir brangiai kainuojančius bylinėjimosi procesus, taip norima atgrasyti juos nuo viešojo intereso temų nagrinėjimo.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/iza-ir-nacionaline-spauda-palaiko-15min-zurnalistus-spaudimas-negali-tapti-priemone-juos-nutildyti-120314075

Audriaus Ufarto ir Luko Balandžio foto. Iliustracijai panaudotos DI priemonės.

Interneto žiniasklaidos asociacijos valdybos nariai ir asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė susitiko su kultūros ministru Luku Alsiu. Pokalbis buvo skirtas šiuo metu žiniasklaidos sektoriui aktualiausiems klausimams – nuo finansavimo ir medijų atsparumo iki redakcinės nepriklausomybės bei valstybės komunikacijos lėšų skaidrumo.

Didžiausias dėmesys skirtas Medijų rėmimo fondui. IŽA pabrėžė, kad svarbu užtikrinti MRF V programos tęstinumą ir finansavimą ateinantiems trejiems metams. Taip pat pristatytas siūlymas kurti naują medijų atsparumo programą, kuri padėtų stiprinti profesionalią žiniasklaidą informacinių grėsmių ir augančios dezinformacijos sąlygomis.

Susitikime aptarta ir MRF veiklos peržiūra. Asociacija pateikė siūlymus dėl VIRSIS sistemos tobulinimo, tarpininkų dalyvavimo finansuojamuose projektuose, fondo administravimo išlaidų bei galimų tarybos sudėties pokyčių, įtraukiant platesnį visuomenės grupių atstovavimą.

IŽA atstovai taip pat pristatė savo poziciją dėl Seimo narės Dovilės Ulbinaitės inicijuotų teisės aktų pakeitimų. Asociacijos vertinimu, kai kurie siūlymai galėtų sudaryti prielaidas pernelyg dideliam kišimuisi į redakcijų darbą ir turinio formavimą, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės interesų ir redakcinės nepriklausomybės.

Pokalbio metu aptartas ir LRT valdymo bei finansavimo modelio suderinimas su Europos Komisijos valstybės pagalbos taisyklėmis. IŽA atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu iki šiol Kultūros ministerija nėra parengusi teisėkūros sprendimų, nors tokie įpareigojimai iki š. m. rugsėjo mėn. buvo numatyti Seimo ir Vyriausybės pavedimuose.

Susitikime taip pat kalbėta apie viešųjų komunikacijos lėšų skaidrumą. IŽA pasiūlė tobulinti VIRSIS sistemą taip, kad būtų aiškiau matoma, kam po viešųjų pirkimų atitenka valstybės komunikacijai skirtos lėšos, kokia jų dalis pasiekia Lietuvos žiniasklaidos priemones, o kokia nukreipiama per tarpininkus ar į tarptautines platformas.

Aptariant kai kurių kūrybinių industrijų siūlymus ieškoti papildomo finansavimo žiniasklaidos sektoriaus sąskaita, IŽA išsakė aiškią poziciją, kad profesionali žiniasklaida neturėtų tapti papildomų mokesčių šaltiniu kitų sektorių poreikiams finansuoti.

Asociacija vertina galimybę atvirai aptarti šiuos klausimus su Kultūros ministerija ir tikisi, kad dialogas prisidės prie sprendimų, stiprinančių profesionalią, nepriklausomą ir visuomenės pasitikėjimą kuriančią Lietuvos žiniasklaidą.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nariai nuo šiol vieningai žymės turinį, parengtą pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), siekdami užtikrinti, kad skaitytojai aiškiai žinotų, kada turinio kūrimui buvo pasitelktos DI technologijos. IŽA pirmojo Lietuvoje iš žiniasklaidos organizacijų patvirtino vieningas tokio turinio žymėjimo taisykles, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas.

Specialiu DI ženklu bus žymimas turinys, sukurtas pasitelkus DI: tekstai, nuotraukos, iliustracijos, vaizdo įrašai ir kitas skaitmeninis turinys. Žymėjimas bus pateikiamas aiškiai ir vartotojui suprantamu būdu, o jo vieta priklausys nuo turinio formato. Tekstiniuose straipsniuose žyma rekomenduojama autoriaus informacijos vietoje, vaizduose prie iliustracijų ar jų aprašymuose, o vaizdo turinyje – grotuve, apraše arba titruose.

„Dirbtinio intelekto technologijoms sparčiai tobulėjant jis tampa pagalbine redakcijų darbo priemone, todėl žiniasklaidos atsakomybė yra užtikrinti, kad auditorija aiškiai žinotų, kaip buvo sukurtas publikuojamas turinys. Skaidrumas yra viena svarbiausių pasitikėjimo profesionalia žiniasklaida sąlygų. O svarbiausia yra tai, kad žurnalistų darbas išliks ir toliau pagrindinis, jo nepakeis jokios technologijos“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Šios taisyklės dėl vieningo turinio žymėjimo yra savanoriška žiniasklaidos bendruomenės iniciatyva, atspindinti pasaulines tendencijas. Pastaraisiais metais daugelis tarptautinių žiniasklaidos organizacijų ir profesinių asociacijų paskelbė dirbtinio intelekto naudojimo gairių rinkinius, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas turinio kilmės atskleidimui ir auditorijos informavimui. Gairėse pabrėžiama, kad redakcijos turi aiškiai atskleisti DI naudojimą ir užtikrinti skaidrumą auditorijai.

Nors daugelis užsienio redakcijų yra paskelbusios savo vidaus taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo, vieningos taisyklės dėl tokio turinio žymėjimo vis dar yra retos.

Ši asociacijos iniciatyva yra vienas pirmųjų bandymų nacionaliniu lygiu įtvirtinti vienodą ir vartotojams atpažįstamą turinio žymėjimą, kai jis parengtas pasitelkus DI, žiniasklaidoje.

IŽA rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto (DI) sugeneruoto turinio žymėjimo:

• 1. DI sugeneruotas tekstinis turinys žymimas straipsnio vidiniame puslapyje, autoriaus informacijos vietoje arba straipsnio pabaigoje, naudojant vieningą DI žymėjimą, pateikiant tekstiniu formatu „Parengta pasitelkus DI”, nenaudojant grafinio ženklo.
• 2. Automatizuotai (sintetiniu balsu) įgarsintas redakcijos parengtas tekstas papildomai DI žymėjimu nežymimas.
• 3. DI sugeneruoti vaizdai, iliustracijos, diagramos ir grafikai žymimi naudojant vieningą DI žymėjimą, pateikiamą apatiniame dešiniajame arba kairiajame kampe.
• 4. DI sugeneruotas vaizdo turinys žymimas pačiame vaizdo įraše, rekomenduojant DI žymėjimą pateikti vaizdo pradžioje ir (arba) pabaigoje vartotojui aiškiai matomu būdu. Vien žymėjimo vaizdo apraše nepakanka. Akivaizdžiai nerealistinio, meninio ar fantastinio pobūdžio DI sugeneruotų iliustracijų papildomai žymėti nerekomenduojama.
• 5. DI žymėjimas taikomas turinio peržiūros (vidiniuose) puslapiuose ir nėra privalomas pagrindiniame puslapyje, rubrikų puslapiuose ar naujienų sąrašuose. Siekiant ateityje užtikrinti mašininį DI turinio atpažinimą, rekomenduojama DI autorystės informaciją pateikti ir puslapio techniniuose duomenyse (HTML metaduomenyse), šalia informacijos apie autorių, datą ar turinio šaltinį.
• 6. Portalai turėtų užtikrinti, kad turinio publikavimo, apdorojimo ir platinimo sistemos neištrintų bei nepakeistų DI turinio techninių žymeklių. Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti nuotraukų ir vaizdo įrašų įkėlimo, konvertavimo, suspaudimo bei publikavimo procesams, kad būtų išsaugoti vartotojams nematomi, tačiau mašinų nuskaitomi DI kilmę identifikuojantys metaduomenys.

Vizualizacija parengta pasitelkus DI.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausius Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyvius, plečia savo gretas. Prie asociacijos narių prisijungė vienos didžiausių šalies žiniasklaidos grupių – Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK) – valdomas naujienų portalas www.lnk.lt.

Pastaraisiais metais IŽA nuosekliai auga ir stiprina savo vaidmenį atstovaudama skaitmeninės žiniasklaidos sektoriui. Kasmet didėjantis narių skaičius rodo augantį poreikį vieningai atstovauti profesionalios interneto žiniasklaidos interesams. IŽA šiandien yra pagrindinis profesionalios interneto žiniasklaidos balsas Lietuvoje, atstovaujantis narių interesams teisėkūros procesuose, dialoge su valstybės institucijomis, autorių teisių, medijų finansavimo, skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto reguliavimo klausimais. Asociacija aktyviai gina leidėjų interesus, teikia pasiūlymus teisėkūros iniciatyvoms, dalyvauja viešosios politikos formavimo procesuose ir telkia rinkos dalyvius bendriems tikslams.

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės, prie asociacijos prisijungiančios organizacijos stiprina visos rinkos balsą.

„Džiaugiamės, kad prie asociacijos prisijungia LNK – vienas geriausiai žinomų ir stipriausių Lietuvos žiniasklaidos prekės ženklų. Nuosekliai augantis asociacijos narių ratas rodo, kad rinkos dalyviai mato vertę veikti kartu. Šiandien interneto žiniasklaida susiduria su daugybe iššūkių – nuo autorių teisių apsaugos iki dirbtinio intelekto reguliavimo ir sąžiningos konkurencinės aplinkos užtikrinimo. Kuo daugiau stiprių rinkos žaidėjų telksis asociacijoje, tuo efektyviau galėsime atstovauti sektoriaus interesams ir prisidėti prie jo tvarios ateities kūrimo“, – sako L. Bušinskaitė.

Šis žingsnis atspindi nuoseklią bendrovės strategiją plėtoti veiklą skaitmeninėje žiniasklaidoje. Šiandien LNK kanalų grupė auditoriją pasiekia ne tik per televizijos kanalus, bet ir per naujienų portalą lnk.lt, kuriame kasdien skelbiamos aktualios Lietuvos ir pasaulio naujienos, bei vaizdo turinio platformą LNKGO, siūlančią platų televizijos laidų, serialų, filmų ir tiesioginių transliacijų pasirinkimą. Sparčiai auganti veikla skaitmeninėje erdvėje ir besikeičiantys turinio vartojimo įpročiai skatina bendrovę aktyviau įsitraukti į visam sektoriui svarbių klausimų sprendimą ir prisidėti prie profesionalios skaitmeninės žiniasklaidos ateities formavimo.

LNK kanalų grupės generalinės direktorės Zitos Sarakienės teigimu, prisijungimas prie Interneto žiniasklaidos asociacijos yra natūralus žingsnis, atspindintis bendrovės veiklos raidą ir siekį prisidėti prie visos Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos stiprinimo.

„Skaitmeninė žiniasklaida šiandien vystosi itin sparčiai, todėl svarbu ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir aktyviai prisidėti prie jų formavimo. Narystė Interneto žiniasklaidos asociacijoje suteikia galimybę kartu su kitais profesionalios žiniasklaidos rinkos dalyviais ieškoti sprendimų visam sektoriui aktualiais klausimais. Tikiu, kad tik bendradarbiaudami galime kurti aplinką, kurioje profesionali žiniasklaida išliktų stipri, galėtų investuoti į kokybišką lietuvišką turinį ir išsaugotų visuomenės pasitikėjimą“, – sako LNK kanalų grupės generalinė direktorė Zita Sarakienė.

IŽA vienija pagrindinius Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyvius ir siekia kurti palankią aplinką nepriklausomos, profesionalios bei tvarios skaitmeninės žiniasklaidos plėtrai. Prie asociacijos prisijungusi lnk.lt dar labiau sustiprins IŽA atstovaujamą rinkos dalį ir prisidės prie bendrų tikslų įgyvendinimo sparčiai besikeičiančioje medijų aplinkoje. Šiuo metu IŽA vienija Delfi, 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt, alfa.lt, Alytus plius, bernardinai.lt, Basketnews, Made in Vilnius, Vakarų ekspresas, etaplius.lt, iq.lt, Kas vyksta Kaune ir lnk.lt.

Nuotraukose – Monika Skeltė, naujienų portalo www.lnk.lt vadovė, ir Lina Bušinskaitė, IŽA pirmininkė.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, išreikšdama susirūpinimą dėl sutrikusio LITEKO sistemos veikimo, dėl kurio žiniasklaidos atstovams jau kurį laiką neprieinami visų Lietuvos teismų bylų nagrinėjimo tvarkaraščiai ir kita aktuali informacija. Asociacija ragina Nacionalinę teismų administraciją skubiai spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti nenutrūkstamą visuomenei svarbios informacijos prieinamumą.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, viešai prieinama informacija apie teismų posėdžius yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių žurnalistams operatyviai ir išsamiai informuoti visuomenę apie teismų darbą, rezonansines bylas bei kitus visuomenei reikšmingus teisinius procesus.

„Dėl susidariusios situacijos kasdienė teismų veiklos stebėsena tapo itin apsunkinta, o kai kuriais atvejais – praktiškai neįmanoma. Asociacijos narių vertinimu, šiuo metu siūlomas sprendimas kiekvieną darbo dieną atskirai kreiptis į kiekvieną teismą dėl tos dienos posėdžių tvarkaraščių nėra tvarus. Tai sukurtų neproporcingą administracinę naštą tiek žiniasklaidos priemonėms, tiek teismų darbuotojams ir neužtikrintų efektyvaus viešosios informacijos prieinamumo“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, nerimą kelia ir tai, kad techninių problemų sprendimas gali užtrukti. Jei vieša prieiga prie informacijos nebus atkurta artimiausiu metu, kyla rizika, kad visuomenė laiku negaus informacijos apie reikšmingus teismo procesus, o tai neigiamai paveiktų teismų veiklos viešumą, skaidrumą ir visuomenės teisę gauti informaciją.

Būtent todėl IŽA prašo užtikrinti laikiną centralizuotą, vienodą ir visoms redakcijoms prieinamą sprendimą, kuris leistų žurnalistams operatyviai gauti visų Lietuvos teismų posėdžių tvarkaraščius iki visiško techninių problemų išsprendimo.

Taip pat informuoti, kokių veiksmų imamasi siekiant kuo skubiau atkurti viešą prieigą prie visų teismų bylų nagrinėjimo tvarkaraščių ir nurodyti planuojamus terminus, per kuriuos ketinama išspręsti susidariusią situaciją;

„Teismų veiklos viešumas ir skaidrumas yra esminės demokratinės valstybės vertybės. Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuomenės teisę žinoti, todėl tikimės konstruktyvaus dialogo ir operatyvių sprendimų, kurie leistų atkurti informacijos prieinamumą“, – pažymi L. Bušinskaitė.

Vizualizacija sukurta DI priemonėmis.