Kategorija: Uncategorized

Europos Komisija (EK) geranoriškai atlygino Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) patirtas bylinėjimosi išlaidas Europos Sąjungos (ES) Bendrajame Teisme. Ginčas buvo inicijuotas dėl Komisijos atsisakymo išsamiai ištirti valstybės finansavimo visuomeniniam transliuotojui pakeitimų atitiktį ES teisės aktams.

Byloje buvo sprendžiama, ar atmesdama IŽA skundą be išsamaus tyrimo, pakankamai išsamiai įvertino asociacijos argumentus ir galėjo neturėti abejonių dėl LRT finansavimo modelio pakeitimų teisėtumo. IŽA nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po reikšmingų LRT finansavimo modelio pakeitimų turi būti atliktas išsamus jo atitikties ES valstybės pagalbos taisyklėms vertinimas. ES Bendrasis Teismas pripažino, kad EK šių aplinkybių neįvertino pakankamai išsamiai.

Siekdama apginti savo poziciją, IŽA buvo priversta ieškoti teisybės ES Bendrajame Teisme ir tam skyrė reikšmingus finansinius išteklius. EK pralaimėjus bylą, ji sutiko klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti ne teismine tvarka ir kompensuoti dalį asociacijos patirtų kaštų – beveik 45 tūkst. Eur, kuriuos EK jau pervedė į asociacijos sąskaitą.

„Europos Komisijos sprendimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra ne tik finansinis klausimas. Tai dar vienas patvirtinimas, kad IŽA keliamos abejonės dėl LRT finansavimo modelio buvo pagrįstos ir negalėjo būti atmestos formaliu raštu. ES Bendrasis Teismas aiškiai pasakė, kad EK privalėjo šiuos klausimus nagrinėti išsamiau ir iš esmės įvertinti visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelio suderinamumą su ES valstybės pagalbos taisyklėmis“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Savo sprendime ES Bendrasis Teismas konstatavo, kad EK nepakankamai įvertino 2015 ir 2020 metais atliktų LRT finansavimo modelio pakeitimų poveikį. Teismas atkreipė dėmesį į reklamos pajamų atsisakymo įtaką LRT finansavimo sistemai, reikšmingą valstybės finansavimo augimą bei kitus modelio pokyčius, kurie turėjo būti išsamiai išnagrinėti prieš priimant sprendimą skundą atmesti.

IŽA vertinimu, po šio teismo sprendimo ir EK sutikimo kompensuoti bylinėjimosi išlaidas nebelieka pagrindo teigti, kad LRT finansavimo modelio vertinimo klausimas yra uždarytas. Priešingai, teismas panaikino EK sprendimą, todėl dabar turi būti atliktas visapusiškas LRT finansavimo modelio vertinimas pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Lietuva turi užtikrinti, kad LRT finansavimo modelis būtų ne tik stabilus ir tvarus, bet ir visiškai suderinamas su ES nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis. Tai svarbu tiek visuomeninio transliuotojo veiklos skaidrumui, tiek sąžiningos konkurencijos užtikrinimui Lietuvos žiniasklaidos rinkoje. Atsakymo į klausimą, ar po esminių pakeitimų LRT finansavimo modelis atitinka ES valstybės pagalbos taisykles, iki šiol nėra, todėl šis vertinimas turi būti atliktas.

Šiandien susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nariai aptarė klausimus, kurie tampa vis svarbesni Lietuvos valstybės atsparumui: kaip užtikrinti patikimos informacijos sklaidą krizinių situacijų metu, kaip stiprinti nepriklausomą tradicinę žiniasklaidą ir kokie sprendimai reikalingi, siekiant išlaikyti stiprią nacionalinę medijų ekosistemą sparčiai besikeičiančioje informacinėje aplinkoje.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, kalbėta apie žurnalistų darbo sąlygas galimų krizinių situacijų metu.

„Diskutuota, kaip užtikrinti nepertraukiamą informacijos teikimą visuomenei, jei Lietuvoje susiklostytų sudėtinga saugumo situacija, pavyzdžiui, prasidėtų intensyvios dronų atakos ar būtų sutrikdytas įprastas institucijų darbas. Taip pat apie poreikį iš anksto numatyti vietas ir sąlygas, kuriose žurnalistai galėtų tęsti darbą, gauti operatyvią informaciją iš valstybės institucijų ir užtikrinti svarbios informacijos sklaidą visuomenei“, – sako L. Bušinskaitė.

Nemažai dėmesio skirta ir Lietuvos žiniasklaidos aktualijoms. IŽA atkreipė dėmesį, kad tradicinė žiniasklaida šiandien susiduria su vis didesniu pasaulinių technologijų platformų spaudimu, dirbtinio intelekto plėtra ir sparčiai besikeičiančia reklamos rinka, todėl būtina ieškoti papildomų priemonių, kurios padėtų išlaikyti stiprią nacionalinę medijų ekosistemą.

Aptariant Medijų rėmimo fondo (MRF) ateitį, pabrėžta būtinybė stiprinti fondo vaidmenį didinant Lietuvos žiniasklaidos atsparumą, didinant MRF finansavimą. IŽA siūlo sukurti nuolatinę atskirą medijų atsparumo programą, skirtą profesionaliai žurnalistikai, vietinio turinio kūrimui, inovacijoms ir žiniasklaidos pasirengimui veikti krizės sąlygomis. Asociacijos vertinimu, kartu būtina tobulinti ir patį fondo modelį, kad jis geriau atitiktų šiandienos realijas bei pirminius jo steigimo tikslus. IŽA vertinimu, stipri nacionalinė tradicinė žiniasklaida yra ne tik verslo ar rinkos klausimas. Tai yra viena iš demokratinės valstybės atsparumo, visuomenės informavimo ir informacinio saugumo garantijų.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“ reiškia palaikymą naujienų portalo 15min žurnalistams, susiduriantiems su spaudimu dėl žurnalistinio tyrimo apie „Bankera“ projektą. Asociacijos smerkia bet kokius bandymus bauginimu, teisinėmis priemonėmis ar kitokiu spaudimu trukdyti žurnalistams atlikti tyrimus ir informuoti visuomenę. Asociacijos palaiko redakcijos pastangas ginti savo teises ir ragina atsakingas institucijas rimtai vertinti šį atvejį.

IŽA ir asociacijos „Nacionalinė spauda“ vertinimu, šis atvejis primena SLAPP (angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation; strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) reiškinį, kai redakcija sulaukia spaudimo iš tų, kuriems nepatinka publikuojamas turinys.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, žurnalistinis tyrimas gali būti nepatogus, sulaukti kritikos, įvairių nuomonių, tačiau tai negali tapti priežastimi persekioti žurnalistus ir daryti spaudimą redakcijai.

„Ypač neramina situacijos, kai nepagrįstų skundų lavina bandoma išsekinti redakciją, įbauginti žurnalistus ar atgrasyti juos nuo visuomenei svarbių temų nagrinėjimo. Be to, dažnėja ir kitokių bandymų spausti redakcijas, pavyzdžiui,  pašalinti vieną ar kitą publikaciją iš archyvų, jas nuasmeninti ar performuluoti teiginius į mažiau kritiškus, piktnaudžiaujant teise būti užmirštam, netinkamai taikant BDAR reikalavimus, taikant SLAPP taktiką. Tai yra grėsminga ir netoleruotina“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, spaudimas žiniasklaidai kelia grėsmę žodžio laisvei, kuri yra demokratijos pamatas.

„Skatiname valstybės institucijas rimtai vertinti šį atvejį, nes spaudimas žiniasklaidai pakerta vieną iš pamatinių demokratijos principų “, – sako IŽA pirmininkė.

Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovo dr. Donato Večerskio teigimu, žiniasklaidos laisvė kyla iš visuomenės teisės žinoti.

„Būtent todėl bet kokios priemonės, kuriomis siekiama ne paneigti konkrečius žurnalistinio tyrimo faktus, o išsekinti, įbauginti ar nutildyti redakcijas, turi būti vertinamos itin rimtai. Tai nėra klausimas, liečiantis tik žiniasklaidą – tokiais veiksmais siekiama apriboti žiniasklaidos galimybes vykdyti savo pareigą visuomenei ir ginti viešąjį interesą“, – sako dr. D. Večerskis. Asociacijos atkreipia dėmesį, kad pasitelkiant teisines priemones prieš žurnalistus ir redakcijas vis dažniau pasireiškia ir vadinamoji SLAPP praktika – nepagrįstais teisminiais ar kitais teisiniais veiksmais siekiama daryti neproporcingą spaudimą žurnalistams ir redakcijoms, įveliant juos į ilgalaikius ir brangiai kainuojančius bylinėjimosi procesus, taip norima atgrasyti juos nuo viešojo intereso temų nagrinėjimo.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/iza-ir-nacionaline-spauda-palaiko-15min-zurnalistus-spaudimas-negali-tapti-priemone-juos-nutildyti-120314075

Audriaus Ufarto ir Luko Balandžio foto. Iliustracijai panaudotos DI priemonės.

Interneto žiniasklaidos asociacijos valdybos nariai ir asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė susitiko su kultūros ministru Luku Alsiu. Pokalbis buvo skirtas šiuo metu žiniasklaidos sektoriui aktualiausiems klausimams – nuo finansavimo ir medijų atsparumo iki redakcinės nepriklausomybės bei valstybės komunikacijos lėšų skaidrumo.

Didžiausias dėmesys skirtas Medijų rėmimo fondui. IŽA pabrėžė, kad svarbu užtikrinti MRF V programos tęstinumą ir finansavimą ateinantiems trejiems metams. Taip pat pristatytas siūlymas kurti naują medijų atsparumo programą, kuri padėtų stiprinti profesionalią žiniasklaidą informacinių grėsmių ir augančios dezinformacijos sąlygomis.

Susitikime aptarta ir MRF veiklos peržiūra. Asociacija pateikė siūlymus dėl VIRSIS sistemos tobulinimo, tarpininkų dalyvavimo finansuojamuose projektuose, fondo administravimo išlaidų bei galimų tarybos sudėties pokyčių, įtraukiant platesnį visuomenės grupių atstovavimą.

IŽA atstovai taip pat pristatė savo poziciją dėl Seimo narės Dovilės Ulbinaitės inicijuotų teisės aktų pakeitimų. Asociacijos vertinimu, kai kurie siūlymai galėtų sudaryti prielaidas pernelyg dideliam kišimuisi į redakcijų darbą ir turinio formavimą, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės interesų ir redakcinės nepriklausomybės.

Pokalbio metu aptartas ir LRT valdymo bei finansavimo modelio suderinimas su Europos Komisijos valstybės pagalbos taisyklėmis. IŽA atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu iki šiol Kultūros ministerija nėra parengusi teisėkūros sprendimų, nors tokie įpareigojimai iki š. m. rugsėjo mėn. buvo numatyti Seimo ir Vyriausybės pavedimuose.

Susitikime taip pat kalbėta apie viešųjų komunikacijos lėšų skaidrumą. IŽA pasiūlė tobulinti VIRSIS sistemą taip, kad būtų aiškiau matoma, kam po viešųjų pirkimų atitenka valstybės komunikacijai skirtos lėšos, kokia jų dalis pasiekia Lietuvos žiniasklaidos priemones, o kokia nukreipiama per tarpininkus ar į tarptautines platformas.

Aptariant kai kurių kūrybinių industrijų siūlymus ieškoti papildomo finansavimo žiniasklaidos sektoriaus sąskaita, IŽA išsakė aiškią poziciją, kad profesionali žiniasklaida neturėtų tapti papildomų mokesčių šaltiniu kitų sektorių poreikiams finansuoti.

Asociacija vertina galimybę atvirai aptarti šiuos klausimus su Kultūros ministerija ir tikisi, kad dialogas prisidės prie sprendimų, stiprinančių profesionalią, nepriklausomą ir visuomenės pasitikėjimą kuriančią Lietuvos žiniasklaidą.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nariai nuo šiol vieningai žymės turinį, parengtą pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), siekdami užtikrinti, kad skaitytojai aiškiai žinotų, kada turinio kūrimui buvo pasitelktos DI technologijos. IŽA pirmojo Lietuvoje iš žiniasklaidos organizacijų patvirtino vieningas tokio turinio žymėjimo taisykles, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas.

Specialiu DI ženklu bus žymimas turinys, sukurtas pasitelkus DI: tekstai, nuotraukos, iliustracijos, vaizdo įrašai ir kitas skaitmeninis turinys. Žymėjimas bus pateikiamas aiškiai ir vartotojui suprantamu būdu, o jo vieta priklausys nuo turinio formato. Tekstiniuose straipsniuose žyma rekomenduojama autoriaus informacijos vietoje, vaizduose prie iliustracijų ar jų aprašymuose, o vaizdo turinyje – grotuve, apraše arba titruose.

„Dirbtinio intelekto technologijoms sparčiai tobulėjant jis tampa pagalbine redakcijų darbo priemone, todėl žiniasklaidos atsakomybė yra užtikrinti, kad auditorija aiškiai žinotų, kaip buvo sukurtas publikuojamas turinys. Skaidrumas yra viena svarbiausių pasitikėjimo profesionalia žiniasklaida sąlygų. O svarbiausia yra tai, kad žurnalistų darbas išliks ir toliau pagrindinis, jo nepakeis jokios technologijos“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Šios taisyklės dėl vieningo turinio žymėjimo yra savanoriška žiniasklaidos bendruomenės iniciatyva, atspindinti pasaulines tendencijas. Pastaraisiais metais daugelis tarptautinių žiniasklaidos organizacijų ir profesinių asociacijų paskelbė dirbtinio intelekto naudojimo gairių rinkinius, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas turinio kilmės atskleidimui ir auditorijos informavimui. Gairėse pabrėžiama, kad redakcijos turi aiškiai atskleisti DI naudojimą ir užtikrinti skaidrumą auditorijai.

Nors daugelis užsienio redakcijų yra paskelbusios savo vidaus taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo, vieningos taisyklės dėl tokio turinio žymėjimo vis dar yra retos.

Ši asociacijos iniciatyva yra vienas pirmųjų bandymų nacionaliniu lygiu įtvirtinti vienodą ir vartotojams atpažįstamą turinio žymėjimą, kai jis parengtas pasitelkus DI, žiniasklaidoje.

IŽA rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto (DI) sugeneruoto turinio žymėjimo:

• 1. DI sugeneruotas tekstinis turinys žymimas straipsnio vidiniame puslapyje, autoriaus informacijos vietoje arba straipsnio pabaigoje, naudojant vieningą DI žymėjimą, pateikiant tekstiniu formatu „Parengta pasitelkus DI”, nenaudojant grafinio ženklo.
• 2. Automatizuotai (sintetiniu balsu) įgarsintas redakcijos parengtas tekstas papildomai DI žymėjimu nežymimas.
• 3. DI sugeneruoti vaizdai, iliustracijos, diagramos ir grafikai žymimi naudojant vieningą DI žymėjimą, pateikiamą apatiniame dešiniajame arba kairiajame kampe.
• 4. DI sugeneruotas vaizdo turinys žymimas pačiame vaizdo įraše, rekomenduojant DI žymėjimą pateikti vaizdo pradžioje ir (arba) pabaigoje vartotojui aiškiai matomu būdu. Vien žymėjimo vaizdo apraše nepakanka. Akivaizdžiai nerealistinio, meninio ar fantastinio pobūdžio DI sugeneruotų iliustracijų papildomai žymėti nerekomenduojama.
• 5. DI žymėjimas taikomas turinio peržiūros (vidiniuose) puslapiuose ir nėra privalomas pagrindiniame puslapyje, rubrikų puslapiuose ar naujienų sąrašuose. Siekiant ateityje užtikrinti mašininį DI turinio atpažinimą, rekomenduojama DI autorystės informaciją pateikti ir puslapio techniniuose duomenyse (HTML metaduomenyse), šalia informacijos apie autorių, datą ar turinio šaltinį.
• 6. Portalai turėtų užtikrinti, kad turinio publikavimo, apdorojimo ir platinimo sistemos neištrintų bei nepakeistų DI turinio techninių žymeklių. Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti nuotraukų ir vaizdo įrašų įkėlimo, konvertavimo, suspaudimo bei publikavimo procesams, kad būtų išsaugoti vartotojams nematomi, tačiau mašinų nuskaitomi DI kilmę identifikuojantys metaduomenys.

Vizualizacija parengta pasitelkus DI.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausius Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyvius, plečia savo gretas. Prie asociacijos narių prisijungė vienos didžiausių šalies žiniasklaidos grupių – Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK) – valdomas naujienų portalas www.lnk.lt.

Pastaraisiais metais IŽA nuosekliai auga ir stiprina savo vaidmenį atstovaudama skaitmeninės žiniasklaidos sektoriui. Kasmet didėjantis narių skaičius rodo augantį poreikį vieningai atstovauti profesionalios interneto žiniasklaidos interesams. IŽA šiandien yra pagrindinis profesionalios interneto žiniasklaidos balsas Lietuvoje, atstovaujantis narių interesams teisėkūros procesuose, dialoge su valstybės institucijomis, autorių teisių, medijų finansavimo, skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto reguliavimo klausimais. Asociacija aktyviai gina leidėjų interesus, teikia pasiūlymus teisėkūros iniciatyvoms, dalyvauja viešosios politikos formavimo procesuose ir telkia rinkos dalyvius bendriems tikslams.

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės, prie asociacijos prisijungiančios organizacijos stiprina visos rinkos balsą.

„Džiaugiamės, kad prie asociacijos prisijungia LNK – vienas geriausiai žinomų ir stipriausių Lietuvos žiniasklaidos prekės ženklų. Nuosekliai augantis asociacijos narių ratas rodo, kad rinkos dalyviai mato vertę veikti kartu. Šiandien interneto žiniasklaida susiduria su daugybe iššūkių – nuo autorių teisių apsaugos iki dirbtinio intelekto reguliavimo ir sąžiningos konkurencinės aplinkos užtikrinimo. Kuo daugiau stiprių rinkos žaidėjų telksis asociacijoje, tuo efektyviau galėsime atstovauti sektoriaus interesams ir prisidėti prie jo tvarios ateities kūrimo“, – sako L. Bušinskaitė.

Šis žingsnis atspindi nuoseklią bendrovės strategiją plėtoti veiklą skaitmeninėje žiniasklaidoje. Šiandien LNK kanalų grupė auditoriją pasiekia ne tik per televizijos kanalus, bet ir per naujienų portalą lnk.lt, kuriame kasdien skelbiamos aktualios Lietuvos ir pasaulio naujienos, bei vaizdo turinio platformą LNKGO, siūlančią platų televizijos laidų, serialų, filmų ir tiesioginių transliacijų pasirinkimą. Sparčiai auganti veikla skaitmeninėje erdvėje ir besikeičiantys turinio vartojimo įpročiai skatina bendrovę aktyviau įsitraukti į visam sektoriui svarbių klausimų sprendimą ir prisidėti prie profesionalios skaitmeninės žiniasklaidos ateities formavimo.

LNK kanalų grupės generalinės direktorės Zitos Sarakienės teigimu, prisijungimas prie Interneto žiniasklaidos asociacijos yra natūralus žingsnis, atspindintis bendrovės veiklos raidą ir siekį prisidėti prie visos Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos stiprinimo.

„Skaitmeninė žiniasklaida šiandien vystosi itin sparčiai, todėl svarbu ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir aktyviai prisidėti prie jų formavimo. Narystė Interneto žiniasklaidos asociacijoje suteikia galimybę kartu su kitais profesionalios žiniasklaidos rinkos dalyviais ieškoti sprendimų visam sektoriui aktualiais klausimais. Tikiu, kad tik bendradarbiaudami galime kurti aplinką, kurioje profesionali žiniasklaida išliktų stipri, galėtų investuoti į kokybišką lietuvišką turinį ir išsaugotų visuomenės pasitikėjimą“, – sako LNK kanalų grupės generalinė direktorė Zita Sarakienė.

IŽA vienija pagrindinius Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyvius ir siekia kurti palankią aplinką nepriklausomos, profesionalios bei tvarios skaitmeninės žiniasklaidos plėtrai. Prie asociacijos prisijungusi lnk.lt dar labiau sustiprins IŽA atstovaujamą rinkos dalį ir prisidės prie bendrų tikslų įgyvendinimo sparčiai besikeičiančioje medijų aplinkoje. Šiuo metu IŽA vienija Delfi, 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt, alfa.lt, Alytus plius, bernardinai.lt, Basketnews, Made in Vilnius, Vakarų ekspresas, etaplius.lt, iq.lt, Kas vyksta Kaune ir lnk.lt.

Nuotraukose – Monika Skeltė, naujienų portalo www.lnk.lt vadovė, ir Lina Bušinskaitė, IŽA pirmininkė.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, išreikšdama susirūpinimą dėl sutrikusio LITEKO sistemos veikimo, dėl kurio žiniasklaidos atstovams jau kurį laiką neprieinami visų Lietuvos teismų bylų nagrinėjimo tvarkaraščiai ir kita aktuali informacija. Asociacija ragina Nacionalinę teismų administraciją skubiai spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti nenutrūkstamą visuomenei svarbios informacijos prieinamumą.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, viešai prieinama informacija apie teismų posėdžius yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių žurnalistams operatyviai ir išsamiai informuoti visuomenę apie teismų darbą, rezonansines bylas bei kitus visuomenei reikšmingus teisinius procesus.

„Dėl susidariusios situacijos kasdienė teismų veiklos stebėsena tapo itin apsunkinta, o kai kuriais atvejais – praktiškai neįmanoma. Asociacijos narių vertinimu, šiuo metu siūlomas sprendimas kiekvieną darbo dieną atskirai kreiptis į kiekvieną teismą dėl tos dienos posėdžių tvarkaraščių nėra tvarus. Tai sukurtų neproporcingą administracinę naštą tiek žiniasklaidos priemonėms, tiek teismų darbuotojams ir neužtikrintų efektyvaus viešosios informacijos prieinamumo“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, nerimą kelia ir tai, kad techninių problemų sprendimas gali užtrukti. Jei vieša prieiga prie informacijos nebus atkurta artimiausiu metu, kyla rizika, kad visuomenė laiku negaus informacijos apie reikšmingus teismo procesus, o tai neigiamai paveiktų teismų veiklos viešumą, skaidrumą ir visuomenės teisę gauti informaciją.

Būtent todėl IŽA prašo užtikrinti laikiną centralizuotą, vienodą ir visoms redakcijoms prieinamą sprendimą, kuris leistų žurnalistams operatyviai gauti visų Lietuvos teismų posėdžių tvarkaraščius iki visiško techninių problemų išsprendimo.

Taip pat informuoti, kokių veiksmų imamasi siekiant kuo skubiau atkurti viešą prieigą prie visų teismų bylų nagrinėjimo tvarkaraščių ir nurodyti planuojamus terminus, per kuriuos ketinama išspręsti susidariusią situaciją;

„Teismų veiklos viešumas ir skaidrumas yra esminės demokratinės valstybės vertybės. Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuomenės teisę žinoti, todėl tikimės konstruktyvaus dialogo ir operatyvių sprendimų, kurie leistų atkurti informacijos prieinamumą“, – pažymi L. Bušinskaitė.

Vizualizacija sukurta DI priemonėmis.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo ir finansavimo modelis privalo atitikti Europos Sąjungos (ES) nustatytas valstybės pagalbos taisykles ir Lietuva jį turi suderinti su Europos Komisija, kaip tai jau yra padariusios, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija. Šią poziciją IŽA nuosekliai kelia nuo pat diskusijų dėl LRT įstatymo pakeitimų pradžios.

LRT įstatymo pataisoms persikeliant į Seimo plenarinių posėdžių salę, IŽA atkreipia dėmesį, kad svarstant įstatymą būtina užtikrinti jo atitiktį Europos Komisijos (EK) nustatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

IŽA taip pat pažymi, kad 2025 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino asociacijos skundą prieš Europos Komisiją ir panaikino jos sprendimą nepradėti tyrimo dėl LRT finansavimo modelio. EK jau yra atvertusi IŽA teiktą skundą, bendrauja su asociacijos ir Lietuvos institucijų atstovais. Teismas įpareigojo EK pradėti formalų tyrimą ir atlyginti IŽA bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį valstybės pagalba ūkio subjektams, veikiantiems konkurencinėje rinkoje, iš esmės yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji suderinta su EK. Valstybės taip pat privalo derinti su EK bet kokius jau egzistuojančių finansavimo modelių pakeitimus.

Kartu IŽA pabrėžia, kad bet koks LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimas turi užtikrinti visišką atitiktį Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatoms, ypač redakcinės veiklos nepriklausomumo principui. Tai reiškia, kad jokie siūlomi pakeitimai negali sudaryti prielaidų politinei ar kitokiai įtakai turiniui – priešingai, turi stiprinti redakcinį savarankiškumą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Asociacijos vertinimu, šiuo metu svarstomame įstatymo projekte vis dar trūksta esminių elementų, reikalingų atitikti ES reikalavimus: aiškesnės LRT misijos apibrėžimo, užtikrinant, kad būtų skiriama tik tiek lėšų, kiek būtina misijai vykdyti ir veiksmingos nepriklausomos išorinės kontrolės.

Svarbu paminėti ir tai, kad Europos Komisija jau yra priėmusi beveik 40 sprendimų dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo įvairių ES šalių visuomeniniams transliuotojams (https://competition-policy.ec.europa.eu/system/files/2022-06/stateaid_decisions_public_service_broadcasting.pdf).

Todėl IŽA laikosi pozicijos ir pabrėžia, kad visas LRT veiklos reglamentavimas turi būti sistemiškai įvertintas ir suderintas su Europos Komisija. Tai būtų aiškus signalas, kad Lietuva siekia užtikrinti LRT veiklos modelio atitiktį ES teisei, kaip tai jau yra padariusios daugelis Europos šalių.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pažymi, kad rengiant LRT įstatymo pataisas būtina įtraukti europinę praktiką atitinkančius mechanizmus: viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės, aiškiai sukonkretintą LRT misiją bei nuolatinę, nepriklausomą išorinę kontrolę. Šie elementai yra esminiai norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles.

Šiuos pasiūlymus IŽA išdėstė Seime Kultūros komiteto klausymuose dėl svarstomų LRT įstatymo pataisų. Asociacija priminė, kad analogiški pasiūlymai buvo teikti ir Seimo darbo grupės metu, tačiau privalo būti įtvirtinti ir įstatyme, kad būtų išvengta neaiškumų taikant pakeitimus praktikoje.

IŽA pabrėžia, kad pagal EK reikalavimus valstybės pagalbai visuomeniniam transliavimui būtina sudaryti 5 arba 10 metų trukmės viešųjų paslaugų teikimo sutartį tarp LRT ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Tokia sutartis turi nustatyti aiškius viešųjų paslaugų kriterijus, jų apimtį, finansavimo principus bei atsiskaitymo modelį.

Ne mažiau svarbu įstatyme įtvirtinti nuolatinę, nepriklausomą išorinę LRT veiklos kontrolę. IŽA siūlo, kad ją galėtų reguliariai vykdyti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tačiau taip pat palaiko Seime svarstomą galimybę šias funkcijas pavesti Valstybės kontrolei, jei toks modelis būtų pasirinktas.

Asociacija taip pat akcentuoja, kad LRT misija turi būti labiau išgryninta ir konkretesnė, nes jos tikslus apibrėžimas yra tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų sutarties turiniu ir atitiktimi EK taisyklėms.

IŽA siūlo, kad įregistravus tokias naujas LRT įstatymo pataisas būtų prašoma Vyriausybės išvados ir suderinti šias pataisas su Europos Komisija, siekiant užtikrinti jų atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms.

„Be aiškiai įtvirtintos viešųjų paslaugų sutarties ir jai reikalingų kriterijų neįmanoma įvykdyti Europos Komisijos reikalavimų. Lietuva neturi likti išimtimi – visuomeninio transliuotojo veikla turi būti aiški, pamatuojama ir pagrįsta skaidriais įsipareigojimais“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Nepriklausoma išorinė kontrolė yra esminė norint užtikrinti teisinį tikrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje. Svarbiausia ne pati institucija, o aiškus, nuoseklus ir reguliariai taikomas mechanizmas, kuris atitinka EK nustatytus principus.

IŽA taip pat atkreipė dėmesį į Seimo narių iniciatyvą registruoti LRT įstatymo pataisas, tačiau pabrėžė, kad būtina įtraukti visus europinius reikalavimus atitinkančius mechanizmus, kurie suteiktų teisinį tikrumą ir apsaugotų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT) skundų dėl baudų skyrimo už informacijos neteikimą nagrinėjimo funkciją, didinti už tokius pažeidimus skiriamas baudas, o juos padariusius institucijų vadovus viešinti registruojant Juridinių asmenų registre. Šie pakeitimai siūlomi, nes dabartinė tvarka yra neefektyvi – ginčų nagrinėjimas užtrunka pernelyg ilgai, todėl praktikoje dėl baudų skyrimo beveik nesikreipiama, nors žurnalistai neretai negauna informacijos, būtinos jų darbui.

Tai siūloma Viešosios informacijos etikos asociacijos (VIEA) Seimo Kultūros komitetui pateiktose pataisose, kurias palaiko Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių televizijų asociacija.

Taip siekiama užtikrinti veiksmingą žurnalistų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kad visuomenė būtų laiku ir visapusiškai informuojama.

Žiniasklaidos organizacijos atkreipia dėmesį, kad žurnalistams vis dažniau tenka susidurti su nepagrįstu institucijų atsisakymu pateikti informaciją arba vilkinimu ją pateikti. Pagal dabar galiojančią tvarką, tokius sprendimus galima skųsti tik administracinių ginčų komisijai ar teismams, todėl procesas užsitęsia, o visuomenei svarbi informacija neretai ją pasiekia pavėluotai arba visai nepasiekia.

Siekiant supaprastinti ginčų dėl informacijos gavimo nagrinėjimą, siūloma įgaliojimus nagrinėti skundus dėl institucijų atsisakymo pateikti informaciją ar jos nepateikimo laiku suteikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT), taip pat suteikti jai įgaliojimus taikyti administracinę atsakomybę už tokius pažeidimus.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, žurnalistai dažnai susiduria su iššūkiais gaudami visuomenei svarbią informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų, kas apsunkina redakcijų darbą informuojant visuomenę.

„Šiandien teisė gauti informaciją dažnai lieka tik deklaratyvi – jei institucija jos nepateikia, žurnalistas susiduria su ilgu ir sudėtingu ginčo keliu, kuris realiai praktikoje neveikia, nes yra pernelyg ilgos ir sudėtingos procedūros. Būtent todėl būtina sukurti greitą, efektyvų ir trumpesnį mechanizmą, kuris užtikrintų atsakomybę už informacijos neteikimą“, – sako L. Bušinskaitė.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis akcentuoja, kad įstaigos vis dažniau atsisako teikti duomenis žurnalistams iš esmės nesvarstydamos prašymo, o automatiškai prisidengdamos keturių raidžių kombinacija: BDAR. Tokią piktnaudžiavimo praktiką kursto nebaudžiamumas.

„Tikiu, kad atsakomybės įtvirtinimas sumažins atvejų, kai nepagrįstai apribojama visuomenės teisė sužinoti reikšmingą informaciją, o institucijos – pareigą kruopščiai vertinti, ar žurnalistų prašyme yra teisėtas interesas“, – sako V. Beniušis.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Šiuo metu galiojančios baudos yra simbolinės ir nesudaro realios paskatos institucijoms laikytis teisės aktų. Tad siūloma nustatyti griežtesnes sankcijas:

• už pirmą pažeidimą – 300–1000 eurų baudą,
• už pakartotinį pažeidimą – 1000–2000 eurų baudą.

Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad atsakomybė būtų taikoma ir tais atvejais, kai informacija nepateikiama nurodant tik formalius ar nepagrįstus argumentus.

Siūloma numatyti, kad duomenys apie valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams skirtas baudas už atsisakymą teikti informaciją būtų registruojami Juridinių asmenų registre, kas didintų jų atsakomybę ir skatintų laikytis atvirumo principų.

Žiniasklaidos organizacijos primena, kad institucijų pareiga teikti informaciją žiniasklaidai yra ne formalus administracinis reikalavimas, o būtina demokratinės valstybės sąlyga. Kai institucijos atsisako bendradarbiauti su žurnalistais arba vilkina informacijos pateikimą, nukenčia visa visuomenė.

„Teisė gauti informaciją regionuose šiandien per dažnai egzistuoja tik popieriuje – realybėje ji stringa kabinetuose“, – sako Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas. Būtent todėl žiniasklaidos organizacijos skatina įstatymų leidėjus įvertinti pateiktus pasiūlymus ir imtis sprendimų, kurie užtikrintų, kad valstybės ir savivaldybių institucijos laikytųsi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, o visuomenės teisė būti informuotai būtų užtikrinta realiai, o ne tik formaliai.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo griežtinti baudas neteikiantiems informacijos – Delfi

(Dirbtinio intelekto sukurta iliustracija)