Sample Page

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nariai nuo šiol vieningai žymės turinį, parengtą pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), siekdami užtikrinti, kad skaitytojai aiškiai žinotų, kada turinio kūrimui buvo pasitelktos DI technologijos. IŽA pirmojo Lietuvoje iš žiniasklaidos organizacijų patvirtino vieningas tokio turinio žymėjimo taisykles, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas.

Specialiu DI ženklu bus žymimas turinys, sukurtas pasitelkus DI: tekstai, nuotraukos, iliustracijos, vaizdo įrašai ir kitas skaitmeninis turinys. Žymėjimas bus pateikiamas aiškiai ir vartotojui suprantamu būdu, o jo vieta priklausys nuo turinio formato. Tekstiniuose straipsniuose žyma rekomenduojama autoriaus informacijos vietoje, vaizduose prie iliustracijų ar jų aprašymuose, o vaizdo turinyje – grotuve, apraše arba titruose.

„Dirbtinio intelekto technologijoms sparčiai tobulėjant jis tampa pagalbine redakcijų darbo priemone, todėl žiniasklaidos atsakomybė yra užtikrinti, kad auditorija aiškiai žinotų, kaip buvo sukurtas publikuojamas turinys. Skaidrumas yra viena svarbiausių pasitikėjimo profesionalia žiniasklaida sąlygų. O svarbiausia yra tai, kad žurnalistų darbas išliks ir toliau pagrindinis, jo nepakeis jokios technologijos“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Šios taisyklės dėl vieningo turinio žymėjimo yra savanoriška žiniasklaidos bendruomenės iniciatyva, atspindinti pasaulines tendencijas. Pastaraisiais metais daugelis tarptautinių žiniasklaidos organizacijų ir profesinių asociacijų paskelbė dirbtinio intelekto naudojimo gairių rinkinius, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas turinio kilmės atskleidimui ir auditorijos informavimui. Gairėse pabrėžiama, kad redakcijos turi aiškiai atskleisti DI naudojimą ir užtikrinti skaidrumą auditorijai.

Nors daugelis užsienio redakcijų yra paskelbusios savo vidaus taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo, vieningos taisyklės dėl tokio turinio žymėjimo vis dar yra retos.

Ši asociacijos iniciatyva yra vienas pirmųjų bandymų nacionaliniu lygiu įtvirtinti vienodą ir vartotojams atpažįstamą turinio žymėjimą, kai jis parengtas pasitelkus DI, žiniasklaidoje.

IŽA rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto (DI) sugeneruoto turinio žymėjimo:

• 1. DI sugeneruotas tekstinis turinys žymimas straipsnio vidiniame puslapyje, autoriaus informacijos vietoje arba straipsnio pabaigoje, naudojant vieningą DI žymėjimą, pateikiant tekstiniu formatu „Parengta pasitelkus DI”, nenaudojant grafinio ženklo.
• 2. Automatizuotai (sintetiniu balsu) įgarsintas redakcijos parengtas tekstas papildomai DI žymėjimu nežymimas.
• 3. DI sugeneruoti vaizdai, iliustracijos, diagramos ir grafikai žymimi naudojant vieningą DI žymėjimą, pateikiamą apatiniame dešiniajame arba kairiajame kampe.
• 4. DI sugeneruotas vaizdo turinys žymimas pačiame vaizdo įraše, rekomenduojant DI žymėjimą pateikti vaizdo pradžioje ir (arba) pabaigoje vartotojui aiškiai matomu būdu. Vien žymėjimo vaizdo apraše nepakanka. Akivaizdžiai nerealistinio, meninio ar fantastinio pobūdžio DI sugeneruotų iliustracijų papildomai žymėti nerekomenduojama.
• 5. DI žymėjimas taikomas turinio peržiūros (vidiniuose) puslapiuose ir nėra privalomas pagrindiniame puslapyje, rubrikų puslapiuose ar naujienų sąrašuose. Siekiant ateityje užtikrinti mašininį DI turinio atpažinimą, rekomenduojama DI autorystės informaciją pateikti ir puslapio techniniuose duomenyse (HTML metaduomenyse), šalia informacijos apie autorių, datą ar turinio šaltinį.
• 6. Portalai turėtų užtikrinti, kad turinio publikavimo, apdorojimo ir platinimo sistemos neištrintų bei nepakeistų DI turinio techninių žymeklių. Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti nuotraukų ir vaizdo įrašų įkėlimo, konvertavimo, suspaudimo bei publikavimo procesams, kad būtų išsaugoti vartotojams nematomi, tačiau mašinų nuskaitomi DI kilmę identifikuojantys metaduomenys.

Vizualizacija parengta pasitelkus DI.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausius Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyvius, plečia savo gretas. Prie asociacijos narių prisijungė vienos didžiausių šalies žiniasklaidos grupių – Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK) – valdomas naujienų portalas www.lnk.lt.

Pastaraisiais metais IŽA nuosekliai auga ir stiprina savo vaidmenį atstovaudama skaitmeninės žiniasklaidos sektoriui. Kasmet didėjantis narių skaičius rodo augantį poreikį vieningai atstovauti profesionalios interneto žiniasklaidos interesams. IŽA šiandien yra pagrindinis profesionalios interneto žiniasklaidos balsas Lietuvoje, atstovaujantis narių interesams teisėkūros procesuose, dialoge su valstybės institucijomis, autorių teisių, medijų finansavimo, skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto reguliavimo klausimais. Asociacija aktyviai gina leidėjų interesus, teikia pasiūlymus teisėkūros iniciatyvoms, dalyvauja viešosios politikos formavimo procesuose ir telkia rinkos dalyvius bendriems tikslams.

Pasak Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės, prie asociacijos prisijungiančios organizacijos stiprina visos rinkos balsą.

„Džiaugiamės, kad prie asociacijos prisijungia LNK – vienas geriausiai žinomų ir stipriausių Lietuvos žiniasklaidos prekės ženklų. Nuosekliai augantis asociacijos narių ratas rodo, kad rinkos dalyviai mato vertę veikti kartu. Šiandien interneto žiniasklaida susiduria su daugybe iššūkių – nuo autorių teisių apsaugos iki dirbtinio intelekto reguliavimo ir sąžiningos konkurencinės aplinkos užtikrinimo. Kuo daugiau stiprių rinkos žaidėjų telksis asociacijoje, tuo efektyviau galėsime atstovauti sektoriaus interesams ir prisidėti prie jo tvarios ateities kūrimo“, – sako L. Bušinskaitė.

Šis žingsnis atspindi nuoseklią bendrovės strategiją plėtoti veiklą skaitmeninėje žiniasklaidoje. Šiandien LNK kanalų grupė auditoriją pasiekia ne tik per televizijos kanalus, bet ir per naujienų portalą lnk.lt, kuriame kasdien skelbiamos aktualios Lietuvos ir pasaulio naujienos, bei vaizdo turinio platformą LNKGO, siūlančią platų televizijos laidų, serialų, filmų ir tiesioginių transliacijų pasirinkimą. Sparčiai auganti veikla skaitmeninėje erdvėje ir besikeičiantys turinio vartojimo įpročiai skatina bendrovę aktyviau įsitraukti į visam sektoriui svarbių klausimų sprendimą ir prisidėti prie profesionalios skaitmeninės žiniasklaidos ateities formavimo.

LNK kanalų grupės generalinės direktorės Zitos Sarakienės teigimu, prisijungimas prie Interneto žiniasklaidos asociacijos yra natūralus žingsnis, atspindintis bendrovės veiklos raidą ir siekį prisidėti prie visos Lietuvos skaitmeninės žiniasklaidos stiprinimo.

„Skaitmeninė žiniasklaida šiandien vystosi itin sparčiai, todėl svarbu ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir aktyviai prisidėti prie jų formavimo. Narystė Interneto žiniasklaidos asociacijoje suteikia galimybę kartu su kitais profesionalios žiniasklaidos rinkos dalyviais ieškoti sprendimų visam sektoriui aktualiais klausimais. Tikiu, kad tik bendradarbiaudami galime kurti aplinką, kurioje profesionali žiniasklaida išliktų stipri, galėtų investuoti į kokybišką lietuvišką turinį ir išsaugotų visuomenės pasitikėjimą“, – sako LNK kanalų grupės generalinė direktorė Zita Sarakienė.

IŽA vienija pagrindinius Lietuvos interneto žiniasklaidos rinkos dalyvius ir siekia kurti palankią aplinką nepriklausomos, profesionalios bei tvarios skaitmeninės žiniasklaidos plėtrai. Prie asociacijos prisijungusi lnk.lt dar labiau sustiprins IŽA atstovaujamą rinkos dalį ir prisidės prie bendrų tikslų įgyvendinimo sparčiai besikeičiančioje medijų aplinkoje. Šiuo metu IŽA vienija Delfi, 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt, tv3.lt, alfa.lt, Alytus plius, bernardinai.lt, Basketnews, Made in Vilnius, Vakarų ekspresas, etaplius.lt, iq.lt, Kas vyksta Kaune ir lnk.lt.

Nuotraukose – Monika Skeltė, naujienų portalo www.lnk.lt vadovė, ir Lina Bušinskaitė, IŽA pirmininkė.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, išreikšdama susirūpinimą dėl sutrikusio LITEKO sistemos veikimo, dėl kurio žiniasklaidos atstovams jau kurį laiką neprieinami visų Lietuvos teismų bylų nagrinėjimo tvarkaraščiai ir kita aktuali informacija. Asociacija ragina Nacionalinę teismų administraciją skubiai spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti nenutrūkstamą visuomenei svarbios informacijos prieinamumą.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, viešai prieinama informacija apie teismų posėdžius yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių žurnalistams operatyviai ir išsamiai informuoti visuomenę apie teismų darbą, rezonansines bylas bei kitus visuomenei reikšmingus teisinius procesus.

„Dėl susidariusios situacijos kasdienė teismų veiklos stebėsena tapo itin apsunkinta, o kai kuriais atvejais – praktiškai neįmanoma. Asociacijos narių vertinimu, šiuo metu siūlomas sprendimas kiekvieną darbo dieną atskirai kreiptis į kiekvieną teismą dėl tos dienos posėdžių tvarkaraščių nėra tvarus. Tai sukurtų neproporcingą administracinę naštą tiek žiniasklaidos priemonėms, tiek teismų darbuotojams ir neužtikrintų efektyvaus viešosios informacijos prieinamumo“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, nerimą kelia ir tai, kad techninių problemų sprendimas gali užtrukti. Jei vieša prieiga prie informacijos nebus atkurta artimiausiu metu, kyla rizika, kad visuomenė laiku negaus informacijos apie reikšmingus teismo procesus, o tai neigiamai paveiktų teismų veiklos viešumą, skaidrumą ir visuomenės teisę gauti informaciją.

Būtent todėl IŽA prašo užtikrinti laikiną centralizuotą, vienodą ir visoms redakcijoms prieinamą sprendimą, kuris leistų žurnalistams operatyviai gauti visų Lietuvos teismų posėdžių tvarkaraščius iki visiško techninių problemų išsprendimo.

Taip pat informuoti, kokių veiksmų imamasi siekiant kuo skubiau atkurti viešą prieigą prie visų teismų bylų nagrinėjimo tvarkaraščių ir nurodyti planuojamus terminus, per kuriuos ketinama išspręsti susidariusią situaciją;

„Teismų veiklos viešumas ir skaidrumas yra esminės demokratinės valstybės vertybės. Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuomenės teisę žinoti, todėl tikimės konstruktyvaus dialogo ir operatyvių sprendimų, kurie leistų atkurti informacijos prieinamumą“, – pažymi L. Bušinskaitė.

Vizualizacija sukurta DI priemonėmis.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo ir finansavimo modelis privalo atitikti Europos Sąjungos (ES) nustatytas valstybės pagalbos taisykles ir Lietuva jį turi suderinti su Europos Komisija, kaip tai jau yra padariusios, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija. Šią poziciją IŽA nuosekliai kelia nuo pat diskusijų dėl LRT įstatymo pakeitimų pradžios.

LRT įstatymo pataisoms persikeliant į Seimo plenarinių posėdžių salę, IŽA atkreipia dėmesį, kad svarstant įstatymą būtina užtikrinti jo atitiktį Europos Komisijos (EK) nustatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.

IŽA taip pat pažymi, kad 2025 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino asociacijos skundą prieš Europos Komisiją ir panaikino jos sprendimą nepradėti tyrimo dėl LRT finansavimo modelio. EK jau yra atvertusi IŽA teiktą skundą, bendrauja su asociacijos ir Lietuvos institucijų atstovais. Teismas įpareigojo EK pradėti formalų tyrimą ir atlyginti IŽA bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį valstybės pagalba ūkio subjektams, veikiantiems konkurencinėje rinkoje, iš esmės yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji suderinta su EK. Valstybės taip pat privalo derinti su EK bet kokius jau egzistuojančių finansavimo modelių pakeitimus.

Kartu IŽA pabrėžia, kad bet koks LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimas turi užtikrinti visišką atitiktį Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatoms, ypač redakcinės veiklos nepriklausomumo principui. Tai reiškia, kad jokie siūlomi pakeitimai negali sudaryti prielaidų politinei ar kitokiai įtakai turiniui – priešingai, turi stiprinti redakcinį savarankiškumą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Asociacijos vertinimu, šiuo metu svarstomame įstatymo projekte vis dar trūksta esminių elementų, reikalingų atitikti ES reikalavimus: aiškesnės LRT misijos apibrėžimo, užtikrinant, kad būtų skiriama tik tiek lėšų, kiek būtina misijai vykdyti ir veiksmingos nepriklausomos išorinės kontrolės.

Svarbu paminėti ir tai, kad Europos Komisija jau yra priėmusi beveik 40 sprendimų dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo įvairių ES šalių visuomeniniams transliuotojams (https://competition-policy.ec.europa.eu/system/files/2022-06/stateaid_decisions_public_service_broadcasting.pdf).

Todėl IŽA laikosi pozicijos ir pabrėžia, kad visas LRT veiklos reglamentavimas turi būti sistemiškai įvertintas ir suderintas su Europos Komisija. Tai būtų aiškus signalas, kad Lietuva siekia užtikrinti LRT veiklos modelio atitiktį ES teisei, kaip tai jau yra padariusios daugelis Europos šalių.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pažymi, kad rengiant LRT įstatymo pataisas būtina įtraukti europinę praktiką atitinkančius mechanizmus: viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės, aiškiai sukonkretintą LRT misiją bei nuolatinę, nepriklausomą išorinę kontrolę. Šie elementai yra esminiai norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles.

Šiuos pasiūlymus IŽA išdėstė Seime Kultūros komiteto klausymuose dėl svarstomų LRT įstatymo pataisų. Asociacija priminė, kad analogiški pasiūlymai buvo teikti ir Seimo darbo grupės metu, tačiau privalo būti įtvirtinti ir įstatyme, kad būtų išvengta neaiškumų taikant pakeitimus praktikoje.

IŽA pabrėžia, kad pagal EK reikalavimus valstybės pagalbai visuomeniniam transliavimui būtina sudaryti 5 arba 10 metų trukmės viešųjų paslaugų teikimo sutartį tarp LRT ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Tokia sutartis turi nustatyti aiškius viešųjų paslaugų kriterijus, jų apimtį, finansavimo principus bei atsiskaitymo modelį.

Ne mažiau svarbu įstatyme įtvirtinti nuolatinę, nepriklausomą išorinę LRT veiklos kontrolę. IŽA siūlo, kad ją galėtų reguliariai vykdyti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tačiau taip pat palaiko Seime svarstomą galimybę šias funkcijas pavesti Valstybės kontrolei, jei toks modelis būtų pasirinktas.

Asociacija taip pat akcentuoja, kad LRT misija turi būti labiau išgryninta ir konkretesnė, nes jos tikslus apibrėžimas yra tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų sutarties turiniu ir atitiktimi EK taisyklėms.

IŽA siūlo, kad įregistravus tokias naujas LRT įstatymo pataisas būtų prašoma Vyriausybės išvados ir suderinti šias pataisas su Europos Komisija, siekiant užtikrinti jų atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms.

„Be aiškiai įtvirtintos viešųjų paslaugų sutarties ir jai reikalingų kriterijų neįmanoma įvykdyti Europos Komisijos reikalavimų. Lietuva neturi likti išimtimi – visuomeninio transliuotojo veikla turi būti aiški, pamatuojama ir pagrįsta skaidriais įsipareigojimais“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Nepriklausoma išorinė kontrolė yra esminė norint užtikrinti teisinį tikrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje. Svarbiausia ne pati institucija, o aiškus, nuoseklus ir reguliariai taikomas mechanizmas, kuris atitinka EK nustatytus principus.

IŽA taip pat atkreipė dėmesį į Seimo narių iniciatyvą registruoti LRT įstatymo pataisas, tačiau pabrėžė, kad būtina įtraukti visus europinius reikalavimus atitinkančius mechanizmus, kurie suteiktų teisinį tikrumą ir apsaugotų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT) skundų dėl baudų skyrimo už informacijos neteikimą nagrinėjimo funkciją, didinti už tokius pažeidimus skiriamas baudas, o juos padariusius institucijų vadovus viešinti registruojant Juridinių asmenų registre. Šie pakeitimai siūlomi, nes dabartinė tvarka yra neefektyvi – ginčų nagrinėjimas užtrunka pernelyg ilgai, todėl praktikoje dėl baudų skyrimo beveik nesikreipiama, nors žurnalistai neretai negauna informacijos, būtinos jų darbui.

Tai siūloma Viešosios informacijos etikos asociacijos (VIEA) Seimo Kultūros komitetui pateiktose pataisose, kurias palaiko Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių televizijų asociacija.

Taip siekiama užtikrinti veiksmingą žurnalistų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kad visuomenė būtų laiku ir visapusiškai informuojama.

Žiniasklaidos organizacijos atkreipia dėmesį, kad žurnalistams vis dažniau tenka susidurti su nepagrįstu institucijų atsisakymu pateikti informaciją arba vilkinimu ją pateikti. Pagal dabar galiojančią tvarką, tokius sprendimus galima skųsti tik administracinių ginčų komisijai ar teismams, todėl procesas užsitęsia, o visuomenei svarbi informacija neretai ją pasiekia pavėluotai arba visai nepasiekia.

Siekiant supaprastinti ginčų dėl informacijos gavimo nagrinėjimą, siūloma įgaliojimus nagrinėti skundus dėl institucijų atsisakymo pateikti informaciją ar jos nepateikimo laiku suteikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT), taip pat suteikti jai įgaliojimus taikyti administracinę atsakomybę už tokius pažeidimus.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, žurnalistai dažnai susiduria su iššūkiais gaudami visuomenei svarbią informaciją iš valstybės ir savivaldos institucijų, kas apsunkina redakcijų darbą informuojant visuomenę.

„Šiandien teisė gauti informaciją dažnai lieka tik deklaratyvi – jei institucija jos nepateikia, žurnalistas susiduria su ilgu ir sudėtingu ginčo keliu, kuris realiai praktikoje neveikia, nes yra pernelyg ilgos ir sudėtingos procedūros. Būtent todėl būtina sukurti greitą, efektyvų ir trumpesnį mechanizmą, kuris užtikrintų atsakomybę už informacijos neteikimą“, – sako L. Bušinskaitė.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis akcentuoja, kad įstaigos vis dažniau atsisako teikti duomenis žurnalistams iš esmės nesvarstydamos prašymo, o automatiškai prisidengdamos keturių raidžių kombinacija: BDAR. Tokią piktnaudžiavimo praktiką kursto nebaudžiamumas.

„Tikiu, kad atsakomybės įtvirtinimas sumažins atvejų, kai nepagrįstai apribojama visuomenės teisė sužinoti reikšmingą informaciją, o institucijos – pareigą kruopščiai vertinti, ar žurnalistų prašyme yra teisėtas interesas“, – sako V. Beniušis.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas sankcijas už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams. Šiuo metu galiojančios baudos yra simbolinės ir nesudaro realios paskatos institucijoms laikytis teisės aktų. Tad siūloma nustatyti griežtesnes sankcijas:

• už pirmą pažeidimą – 300–1000 eurų baudą,
• už pakartotinį pažeidimą – 1000–2000 eurų baudą.

Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad atsakomybė būtų taikoma ir tais atvejais, kai informacija nepateikiama nurodant tik formalius ar nepagrįstus argumentus.

Siūloma numatyti, kad duomenys apie valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams skirtas baudas už atsisakymą teikti informaciją būtų registruojami Juridinių asmenų registre, kas didintų jų atsakomybę ir skatintų laikytis atvirumo principų.

Žiniasklaidos organizacijos primena, kad institucijų pareiga teikti informaciją žiniasklaidai yra ne formalus administracinis reikalavimas, o būtina demokratinės valstybės sąlyga. Kai institucijos atsisako bendradarbiauti su žurnalistais arba vilkina informacijos pateikimą, nukenčia visa visuomenė.

„Teisė gauti informaciją regionuose šiandien per dažnai egzistuoja tik popieriuje – realybėje ji stringa kabinetuose“, – sako Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas Liudas Ramanauskas. Būtent todėl žiniasklaidos organizacijos skatina įstatymų leidėjus įvertinti pateiktus pasiūlymus ir imtis sprendimų, kurie užtikrintų, kad valstybės ir savivaldybių institucijos laikytųsi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, o visuomenės teisė būti informuotai būtų užtikrinta realiai, o ne tik formaliai.

Žiniasklaidos organizacijos siūlo griežtinti baudas neteikiantiems informacijos – Delfi

(Dirbtinio intelekto sukurta iliustracija)

Interneto žiniasklaidos asociacija sveikina lrytas.lt su gražia 20 metų sukaktimi.

Per du dešimtmečius portalas išaugo į savarankišką, ryškų ir stabiliai augantį Lietuvos internetinės žiniasklaidos žaidėją, kasdien ne tik išlaikantį, bet ir nuolat didinantį savo auditoriją.

Džiaugiamės Jūsų indėliu į patikimą visuomenės informavimą, šalies gyventojų medijų raštingumo stiprinimą ir informacinio saugumo kultūros kūrimą.

Reikšmingos turinio iniciatyvos – nuo saugumo ir švietimo iki transporto bei architektūros – jau tapo tradicija ir net išaugo į tarptautines konferencijas bei svarbius šalies viešojo gyvenimo įvykius.

Linkime dar spartesnio augimo tempo, gausios ir ištikimos skaitytojų bendruomenės, drąsių idėjų, naujų iniciatyvų ir šiltos redakcinės emocijos kasdienėje veikloje.

Su gražia švente!

Interneto žiniasklaidos asociacija

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) sveikina asociacijos narį – naujienų portalą „Delfi“ – ir žurnalistą Tomą Janonį pasiekus svarbų teisinį laimėjimą, kuris reikšmingas visai Lietuvos žiniasklaidos bendruomenei.

Teismų praktikoje vis aiškiau atpažįstami atvejai, kai teisiniai procesai gali būti naudojami kaip spaudimo priemonė prieš žurnalistus ar redakcijas, siekiant apsunkinti jų darbą ar atgrasyti nuo visuomenei svarbios informacijos skelbimo. IŽA vertinimu, tokie sprendimai prisideda prie aiškesnių ribų nustatymo ir stiprina žurnalistų galimybes veikti viešojo intereso labui.

„Sveikiname „Delfi“ su svarbiu laimėjimu, kuris reikšmingas visai žiniasklaidos bendruomenei. Svarbu ir tai, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama SLAPP reiškiniui, nes tokie ieškiniai gali būti naudojami kaip spaudimo priemonė prieš viešą diskusiją ir kritinę žurnalistiką“, – sako Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, svarbu, kad žiniasklaidos lauke veiktų ir stipri profesionalų bendruomenė, gebanti reaguoti į tokius iššūkius, prisidėti prie sprendimų, kurie užtikrintų tinkamą žodžio laisvės apsaugą.

IŽA teisininko, advokato Andžej Čaikovski teigimu, strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) dažnai naudojami kaip priemonė ne tiek siekiant apginti pažeistas teises, kiek apsunkinti žurnalistų ar visuomenės informavimo priemonių veiklą, atgrasyti juos nuo visuomenės informavimo ir viešojo intereso gynimo.

„Tokio pobūdžio bylose pats procesas neretai tampa spaudimo įrankiu – ilgi ir sudėtingi teisminiai ginčai reikalauja daug laiko ir išteklių. Todėl teismų praktika, kuri geba atpažinti tokio pobūdžio ieškinius, yra itin svarbi demokratinės visuomenės apsaugai ir žodžio laisvei“, – sako A. Čaikovski.

IŽA pažymi, kad nuoseklus teismų požiūris į strateginius ieškinius ir jų poveikį viešajai diskusijai yra svarbus žingsnis kuriant saugesnę aplinką žurnalistams bei stiprinant visuomenės teisę gauti informaciją.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/istorinis-precedentas-lietuvos-ziniasklaidoje-teismas-konstatavo-pries-delfi-taikyta-slapp-120220550

Seimo darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) atstovai, baigia tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį. IŽA vertinimu, Seimui planuojamas teikti projektas tik iš dalies pasiekė svarbiausius tikslus: kol kas dabartiniame projekte nėra tokių pakeitimų, kokie būtini norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles. Tokius pasiūlymus buvo teikusi ir IŽA, ir kai kurie darbo grupės nariai. Todėl turi būti įtvirtinti konkretūs mechanizmai, aiškiai atskiriantys viešąją paslaugą nuo komercinės veiklos, nustatantys konkurencijos apsaugas ir patikrinamus viešųjų paslaugų kriterijus.

Anot IŽA, projekte atsirado nuostata, atliepianti asociacijos siūlymus: „LRT, įgyvendindama įstatyme apibrėžtą misiją, veikia nekomerciniais pagrindais kaip viešąją paslaugą teikiantis visuomeninis transliuotojas, o LRT veiklos apimtis ir pobūdis turi būti proporcingi šiai misijai“. Taip pat numatytas LRT valdybos atsiradimas ir tam tikri elementai, susiję su nekonkuravimo logika. Tik to nepakanka atitikčiai EK taisyklėms ir skaidriam praktiniam taikymui.

„Darbo grupėje rasti sprendimai sustiprino LRT valdymo modelį ir aiškiau įtvirtino nekomercinį transliuotojo veiklos pobūdį. Visgi visada pabrėžėme, kad turi būti aiškiai apibrėžta visuomeninio transliuotojo misija, nustatyti patikrinami viešųjų paslaugų kriterijai, įtvirtintos veiksmingos konkurencijos apsaugos ir išorinė kontrolė. Antraip reguliavimas liks nepakankamai aiškus ir toliau kels abejonių, ar atitinka EK nuostatas“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Asociacijos parengti pasiūlymai rėmėsi geriausia Europos praktika ir valstybių narių naudojamais modeliais; prie dokumentų dirbo tarptautinę teisę ir žiniasklaidos reguliavimą išmanantys ekspertai. IŽA siūlė tris esminius elementus: aiškų misijos apibrėžimą, sąžiningos konkurencijos principo įtvirtinimą ir viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės įgaliotos institucijos su aiškiais apimties ir kokybės parametrais bei nepriklausoma reguliaria išorės kontrole, kurią galėtų užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Šių nuostatų projekte neliko, nors jos būtinos teisiniam tikrumui, skaidriam finansavimui ir rinkos neiškraipymui.

„Veikiantys europiniai modeliai aiškiai nustato, kas yra misija, kaip matuojamos viešosios paslaugos ir kaip saugoma konkurencija. To šiandien projekte trūksta. Jei šių ribų dabar neapibrėšime, tai darys rinka ir institucijos – su ginčų bei neaiškumų kaina“, – teigia IŽA Valdybos pirmininkas Vytautas Benokraitis.

IŽA ragina ir toliau tęsti darbą skaidriam LRT veiklos sureguliavimui ir tikisi, kad projektas nėra galutinis, o europinę gerąją praktiką atitinkantys pasiūlymai bus išgirsti Seimo posėdžių salėje. Asociacija pasirengusi toliau dirbti, kad nacionalinis reguliavimas užtikrintų skaidrią, sąžiningą ir visuomenės interesą atitinkančią žiniasklaidos aplinką.
IŽA ragina užtikrinti EK taisyklių laikymąsi LRT įstatyme – Verslo žinios

Tradicinės žiniasklaidos turinys vis dažniau naudojamas dirbtinio intelekto sistemų mokymui ir generavimui be leidimo, o socialinių tinklų ir paieškos platformų algoritminiai sprendimai sistemingai mažina profesionalios žurnalistikos matomumą, srautus ir pajamas. Tuo tikslu IŽA oficialiai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama inicijuoti politinį ir teisinį dialogą bei imtis konkrečių sprendimų.