Seimo darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovai, baigia tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį. IŽA vertinimu, Seimui planuojamas teikti projektas tik iš dalies pasiekė svarbiausius tikslus: kol kas dabartiniame projekte nėra tokių pakeitimų, kokie būtini norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles.
Sample Page
IŽA įspėja apie sparčiai augančią grėsmę vietos žiniasklaidai
Tradicinės žiniasklaidos turinys vis dažniau naudojamas dirbtinio intelekto sistemų mokymui ir generavimui be leidimo, o socialinių tinklų ir paieškos platformų algoritminiai sprendimai sistemingai mažina profesionalios žurnalistikos matomumą, srautus ir pajamas. Tuo tikslu IŽA oficialiai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama inicijuoti politinį ir teisinį dialogą bei imtis konkrečių sprendimų.
IŽA primena apie laimėtą bylą ir neigia klaidinančius LRT administracijos teiginius
IŽA, reaguodama į Seimo darbo grupėje LRT išsakytus teiginius, kad kai kurie IŽA siūlomi reguliavimo pakeitimai ribotų redakcijų nepriklausomumą ir žodžio laisvę, tokias interpretacijas neigia ir vertina jas kaip sąmoningą visuomenės bei sprendimų priėmėjų klaidinimą, siekiant sumenkinti asociacijos siūlymus.
IŽA dalyvavo ketvirtajame Seimo darbo grupės posėdyje dėl LRT įstatymo pataisų
Posėdžio metu IŽA pristatė siūlymus iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir gerąsias europines valdysenos praktikas.
IŽA įtraukta į Seimo darbo grupę dėl LRT įstatymo
IŽA jau yra pateikusi Seimui savo siūlymus, kaip turėtų būti keičiamas visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelis, nepažeidžiant nepriklausomos žurnalistikos principų.
Asociacija pabrėžia, kad yra už platų dialogą, įtraukiant įvairias žiniasklaidos ir profesionalų organizacijas.
IŽA ragina Lietuvą aktyviai ginti nepriklausomos žiniasklaidos interesus AgoraEU programoje
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kviečia Lietuvos Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, Seimo komitetus ir šalies atstovus Europos Parlamente viešai išreikšti poziciją dėl AgoraEU programos 2028–2034 m. finansavimo struktūros, kad žiniasklaidos sektoriaus projektams būtų numatytas didesnis finansavimas. Tai rašoma asociacijos kreipimosi tekste į šalies institucijas ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente.
Žiniasklaidos organizacijų ir Premjerės susitikime: raginimas išsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą ir tartis su bendruomene
Susitikime su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene IŽA ir asociacija „Nacionalinė spauda” aptarė klausimus, kurie lemia mūsų informacinės erdvės ateitį: LRT valdymo modelis; Medijų rėmimo fondas (MRF); Skaitmeninis mokestis (angl. „digital tax“) globaliems tinklams; Reklamos ribojimai.
Interneto žiniasklaidos asociacija pateikė siūlymus dėl LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimo
IŽA kreipėsi į Vyriausybę, Seimą bei atsakingas ministerijas, siūlydama sisteminius pokyčius, kad LRT veikla atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, gerąją valdysenos praktiką ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.
Asociacijos nepritaria MRF biudžeto mažinimui
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“, reaguodami į Kultūros ministerijos iniciatyvą 2026 metų valstybės biudžeto projekte 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) asignavimus, reiškia susirūpinimą, kad Vyriausybė, vietoje rūpesčio žmonių medijų raštingumu, kuris šiuo metu kritiškai svarbus, renkasi dar labiau mažinti Medijų rėmimo fondo programas.
Po IŽA kreipimosi – Seimo Kultūros komitete diskusija dėl žiniasklaidos konkurencinės aplinkos ir informacijos kokybės socialiniuose tinkluose
Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi, Seimo Kultūros komitetas surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje aptarti aktualūs klausimai dėl informacijos sklaidos kokybės socialinių tinklų platformose, reklamos rinkos pokyčių ir kaip užtikrinti sąžiningesnes konkurencines sąlygas tarp vietinės Lietuvos žiniasklaidos ir pasaulinių technologijų kompanijų, vykdančių veiklą Lietuvoje. Tuo tikslu nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti specialią darbo grupę, kurioje būtų ieškoma konkrečių teisinių sprendimų šioms problemoms spręsti.