Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovas buvo įtrauktas į Seimo sudarytą darbo grupę, kuri nagrinės ir tobulins daug diskusijų bei kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
IŽA jau yra pateikusi Seimui savo siūlymus, kaip turėtų būti keičiamas visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelis, nepažeidžiant nepriklausomos žurnalistikos principų. Tarp pagrindinių siūlymų:
* papildomo LRT valdymo organo – LRT valdybos – sukūrimas, kurios narius viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT taryba.
* LRT pareigų nustatymas, susijusių su sąžiningos konkurencijos žiniasklaidos paslaugų rinkoje išsaugojimu.
* Viešųjų paslaugų išskirtinumo įtvirtinimas, lyginant su kitų rinkos dalyvių teikiamomis paslaugomis.
* Išorinio kontrolės mechanizmo įdiegimas, patikint jį Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
* Kiti pasiūlymai, užtikrinantys skaidrumą ir nepriklausomumą.
„Tikimės, kad darbo grupės diskusijos padės rasti subalansuotus sprendimus, kurie užtikrins tiek LRT nepriklausomumą, tiek sąžiningą konkurenciją rinkoje“, – teigia Lina Bušinskaitė, Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė.
IŽA taip pat išreiškė nuomonę, kad į darbo grupę būtų įtrauktas Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) atstovą, nes tai sustiprintų skaidrumą ir užtikrintų nuomonių pliuralizmą priimant sprendimus.
Asociacija pabrėžia, kad yra už platų dialogą, įtraukiant įvairias žiniasklaidos ir profesionalų organizacijas.
Mėnuo: 2025 gruodžio
IŽA ragina Lietuvą aktyviai ginti nepriklausomos žiniasklaidos interesus AgoraEU programoje
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kviečia Lietuvos Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, Seimo komitetus ir šalies atstovus Europos Parlamente viešai išreikšti poziciją dėl AgoraEU programos 2028–2034 m. finansavimo struktūros, kad žiniasklaidos sektoriaus projektams būtų numatytas didesnis finansavimas. Tai rašoma asociacijos kreipimosi tekste į šalies institucijas ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente.
AgoraEU, kurios biudžetas siekia 8,6 mlrd. EUR, pakeis ankstesnes programas „Creative Europe“ ir „CERV“ bei taps strategine priemone stiprinant demokratinę erdvę, kultūrą ir informacijos ekosistemą Europos Sąjungoje. Viena iš pagrindinių programos dalių – MEDIA+ – skirta medijų laisvei, kovai su dezinformacija, medijų raštingumo skatinimui ir technologiniam prisitaikymui.
Žiniasklaidos organizacijų ir Premjerės susitikime: raginimas išsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą ir tartis su bendruomene
Susitikome su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene IŽA ir asociacija „Nacionalinė spauda” aptarė klausimus, kurie lemia mūsų informacinės erdvės ateitį:
LRT valdymo modelis – dabartinis neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių, iškreipia konkurenciją rinkoje. Siūlome depolitizuoti LRT valdymą, stiprinti nepriklausomų narių dalyvavimą taryboje, sukurti profesionalią valdybą, įdiegti veiksmingą finansavimo kontrolę, susietą su realiomis sąnaudomis, ir užtikrinti išorinę veiklos kontrolę per RRT bei Radijo ir televizijos komisiją (IŽA pateikė siūlymus, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį pagal ES taisykles – Delfi). Ministrė Pirmininkė pažadėjo sausį inicijuoti platesnę diskusiją dėl IŽA pateiktų siūlymų, įtraukiant LRT, IŽA ir kitų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Medijų rėmimo fondas (MRF) – vietoj stiprinimo jo biudžetas sumažintas, nors fondas remia regioninę, kultūrinę, šviečiamąją ir tautinių mažumų žiniasklaidą. Tai prieštarauja Vyriausybės programai ir ES žiniasklaidos laisvės deklaracijai. Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja priešingos krypties – didesnio finansavimo, kad galėtume atsispirti propagandai ir dezinformacijai (Žiniasklaidos organizacijos, MRF taryba kritikuoja planą mažinti fondo finansavimą – LRT). I. Ruginienė pažadėjo ieškoti galimybių atstatyti MRF biudžetą bent į buvusį finansavimo lygį, suprasdama fondo svarbą žiniasklaidos sektoriui.
Skaitmeninis mokestis (angl. „digital tax“) globaliems tinklams – Lietuvoje jie nemoka mokesčių, o tai iškreipia konkurenciją su vietine žiniasklaida. Premjerė pažadėjo analizuoti užsienio patirtį ir ieškoti sprendimų.
Reklamos ribojimai – nuolatiniai bandymai įvesti perteklinius draudimus gali pakenkti nepriklausomai žiniasklaidai, informacijos įvairovei ir saviraiškos laisvei. Socialiniuose tinkluose, kur klesti melagienos, tokie ribojimai netaikomi – tai dar labiau iškreipia konkurenciją.
Interneto žiniasklaidos asociacija pateikė siūlymus dėl LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimo
IŽA kreipėsi į Vyriausybę, Seimą bei atsakingas ministerijas, siūlydama sisteminius pokyčius, kad LRT veikla atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, gerąją valdysenos praktiką ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.
Kodėl tai svarbu?
Dabartinis modelis neatitinka ES reikalavimų, iškreipia konkurenciją ir stokoja nepriklausomos kontrolės mechanizmų.
Pagrindiniai siūlymai:
* Depolitizuoti LRT valdymą, sustiprinti nepriklausomų narių vaidmenį.
* Įsteigti profesionalią LRT valdybą, skiriamą viešo konkurso būdu.
* Įtvirtinti aiškią viešųjų paslaugų sutartį su valstybe 10 metų laikotarpiui, kaip BBC Jungtinėje Karalystėje.
* Sukurti veiksmingą finansavimo ir išorinės kontrolės mechanizmą.
* Užtikrinti LRT nepriklausomumą, objektyvumą ir politinį neutralumą.
Asociacijos nepritaria MRF biudžeto mažinimui
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“, reaguodami į Kultūros ministerijos iniciatyvą 2026 metų valstybės biudžeto projekte 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) asignavimus, reiškia susirūpinimą, kad Vyriausybė, vietoje rūpesčio žmonių medijų raštingumu, kuris šiuo metu kritiškai svarbus, renkasi dar labiau mažinti Medijų rėmimo fondo programas.
Primename, kad žiniasklaidos asociacijos yra teikusios motyvuotą siūlymą didinti fondo asignavimus, kadangi ribotas finansavimas lemia reikšmingą dalies paraiškų projektų atmetimą arba sumažinimą dėl išteklių stokos, o ne dėl projektų kokybės.