Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo ir finansavimo modelis privalo atitikti Europos Sąjungos (ES) nustatytas valstybės pagalbos taisykles ir Lietuva jį turi suderinti su Europos Komisija, kaip tai jau yra padariusios, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija. Šią poziciją IŽA nuosekliai kelia nuo pat diskusijų dėl LRT įstatymo pakeitimų pradžios.
LRT įstatymo pataisoms persikeliant į Seimo plenarinių posėdžių salę, IŽA atkreipia dėmesį, kad svarstant įstatymą būtina užtikrinti jo atitiktį Europos Komisijos (EK) nustatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.
IŽA taip pat pažymi, kad 2025 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patenkino asociacijos skundą prieš Europos Komisiją ir panaikino jos sprendimą nepradėti tyrimo dėl LRT finansavimo modelio. EK jau yra atvertusi IŽA teiktą skundą, bendrauja su asociacijos ir Lietuvos institucijų atstovais. Teismas įpareigojo EK pradėti formalų tyrimą ir atlyginti IŽA bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį valstybės pagalba ūkio subjektams, veikiantiems konkurencinėje rinkoje, iš esmės yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji suderinta su EK. Valstybės taip pat privalo derinti su EK bet kokius jau egzistuojančių finansavimo modelių pakeitimus.
Kartu IŽA pabrėžia, kad bet koks LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimas turi užtikrinti visišką atitiktį Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatoms, ypač redakcinės veiklos nepriklausomumo principui. Tai reiškia, kad jokie siūlomi pakeitimai negali sudaryti prielaidų politinei ar kitokiai įtakai turiniui – priešingai, turi stiprinti redakcinį savarankiškumą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Asociacijos vertinimu, šiuo metu svarstomame įstatymo projekte vis dar trūksta esminių elementų, reikalingų atitikti ES reikalavimus: aiškesnės LRT misijos apibrėžimo, užtikrinant, kad būtų skiriama tik tiek lėšų, kiek būtina misijai vykdyti ir veiksmingos nepriklausomos išorinės kontrolės.
Svarbu paminėti ir tai, kad Europos Komisija jau yra priėmusi beveik 40 sprendimų dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo įvairių ES šalių visuomeniniams transliuotojams (https://competition-policy.ec.europa.eu/system/files/2022-06/stateaid_decisions_public_service_broadcasting.pdf).
Todėl IŽA laikosi pozicijos ir pabrėžia, kad visas LRT veiklos reglamentavimas turi būti sistemiškai įvertintas ir suderintas su Europos Komisija. Tai būtų aiškus signalas, kad Lietuva siekia užtikrinti LRT veiklos modelio atitiktį ES teisei, kaip tai jau yra padariusios daugelis Europos šalių.