Aktualu – IŽA

IŽA primena apie laimėtą bylą ir neigia klaidinančius LRT administracijos teiginius

IŽA, reaguodama į Seimo darbo grupėje LRT išsakytus teiginius, kad kai kurie IŽA siūlomi reguliavimo pakeitimai ribotų redakcijų nepriklausomumą ir žodžio laisvę, tokias interpretacijas neigia ir vertina jas kaip sąmoningą visuomenės bei sprendimų priėmėjų klaidinimą, siekiant sumenkinti asociacijos siūlymus. IŽA pasiūlyti teisiniai pakeitimai grindžiami Europos Sąjungos ir Europos Komisijos nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis, kurių visos ES šalys privalo laikytis nustatydamos visuomeninių transliuotojų finansavimo tvarką. Asociacija taip pat primena, kad ES Bendrajame Teisme IŽA laimėjo bylą prieš EK, kuri buvo atmetusi IŽA skundą dėl LRT finansavimo modelio suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis. Tai reiškia, kad byla Bendrajame Teisme yra baigta, o šis teismo sprendimas yra galutinai įsiteisėjęs, nors šiuo metu viešoje erdvėje yra skleidžiama neteisinga informacija neva byla Bendrajame Teisme nelaimėta ir procesai tebevyksta. Tokia informacija klaidina ir politikus, ir visuomenę. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-72/22 galima rasti čia:
https://infocuria.curia.europa.eu/tabs/affair?searchTerm=%22T-72%2F22%22&lang=EN
ES draudžia valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą ūkio subjektams, kurie konkuruoja laisvoje rinkoje su kitais ūkio subjektais. Bet kokios šios taisyklės išimtys galimos tik gavus EK leidimą. Valstybės narės taip pat privalo su EK suderinti ir egzistuojančių priemonių pakeitimus. Tad dar 2020 m. IŽA atkreipė dėmesį, kad LRT gaunamas finansavimas yra valstybės pagalba, o 2015 m. ir 2020 m. Lietuva iš esmės keitė LRT finansavimo modelį, tačiau šių pakeitimų nesuderino su EK.
Kaip matyti lentelėje, nors faktiškai valstybės skiriamos LRT lėšos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 49,9 %, valstybės biudžete numatytas LRT finansavimas augo sparčiau. Skirtumą lėmė tai, kad nuo 2015 m. pasikeitus LRT finansavimo modeliui (uždraudus reklamą) ir didžiąją finansavimo naštos dalį perkėlus į valstybės biudžetą, biudžete numatytas bendras LRT finansavimas, palyginti su 2014 m., padidėjo 104 %.
IŽA dar kartą pažymi, kad ji nesiekia nei sumažinti LRT skiriamo finansavimo, nei riboti jos veiklos nepriklausomumo garantijų. Visose Vakarų demokratijose visuomeninių transliuotojų finansavimo mechanizmai yra kuriami ir taikomi laikantis valstybės pagalbos taisyklių, kurios galioja jau ilgą laiką ir yra neatsiejama ES teisės sistemos dalis. Šios taisyklės nekuria naujų ar išskirtinių reikalavimų, o nustato bendrus principus, skirtus užtikrinti, kad visuomeninių transliuotojų finansavimas būtų suderinamas su sąžiningos konkurencijos apsauga žiniasklaidos rinkoje.

IŽA dalyvavo ketvirtajame Seimo darbo grupės posėdyje dėl LRT įstatymo pataisų

Posėdžio metu IŽA pristatė siūlymus iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir gerąsias europines valdysenos praktikas.
Posėdyje dalyvavęs IŽA valdybos narys Donatas Večerskis pasisakė, kad: „IŽA siūlo sukurti papildomą valdymo organą – profesionalią LRT valdybą. Šiuo metu LRT taryba ir generalinis direktorius sprendimus priima vienašališkai, o valdyba būtų profesionalų – teisininkų, finansininkų, vadovų – grupė, skiriama penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu. Ji padėtų generaliniam direktoriui tinkamai įgyvendinti valdymo funkcijas ir užtikrintų lėšų panaudojimo priežiūrą.“
💬 „Mūsų tikslas – skaidri, atsakinga ir europietiška LRT valdysena“, – pabrėžė IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

IŽA įtraukta į Seimo darbo grupę dėl LRT įstatymo

Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovas buvo įtrauktas į Seimo sudarytą darbo grupę, kuri nagrinės ir tobulins daug diskusijų bei kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
IŽA jau yra pateikusi Seimui savo siūlymus, kaip turėtų būti keičiamas visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelis, nepažeidžiant nepriklausomos žurnalistikos principų. Tarp pagrindinių siūlymų:
* papildomo LRT valdymo organo – LRT valdybos – sukūrimas, kurios narius viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT taryba.
* LRT pareigų nustatymas, susijusių su sąžiningos konkurencijos žiniasklaidos paslaugų rinkoje išsaugojimu.
* Viešųjų paslaugų išskirtinumo įtvirtinimas, lyginant su kitų rinkos dalyvių teikiamomis paslaugomis.
* Išorinio kontrolės mechanizmo įdiegimas, patikint jį Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
* Kiti pasiūlymai, užtikrinantys skaidrumą ir nepriklausomumą.
„Tikimės, kad darbo grupės diskusijos padės rasti subalansuotus sprendimus, kurie užtikrins tiek LRT nepriklausomumą, tiek sąžiningą konkurenciją rinkoje“, – teigia Lina Bušinskaitė, Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė.
IŽA taip pat išreiškė nuomonę, kad į darbo grupę būtų įtrauktas Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) atstovą, nes tai sustiprintų skaidrumą ir užtikrintų nuomonių pliuralizmą priimant sprendimus.
Asociacija pabrėžia, kad yra už platų dialogą, įtraukiant įvairias žiniasklaidos ir profesionalų organizacijas.

IŽA ragina Lietuvą aktyviai ginti nepriklausomos žiniasklaidos interesus AgoraEU programoje

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kviečia Lietuvos Vyriausybę, Užsienio reikalų ministeriją, Seimo komitetus ir šalies atstovus Europos Parlamente viešai išreikšti poziciją dėl AgoraEU programos 2028–2034 m. finansavimo struktūros, kad žiniasklaidos sektoriaus projektams būtų numatytas didesnis finansavimas. Tai rašoma asociacijos kreipimosi tekste į šalies institucijas ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente.
AgoraEU, kurios biudžetas siekia 8,6 mlrd. EUR, pakeis ankstesnes programas „Creative Europe“ ir „CERV“ bei taps strategine priemone stiprinant demokratinę erdvę, kultūrą ir informacijos ekosistemą Europos Sąjungoje. Viena iš pagrindinių programos dalių – MEDIA+ – skirta medijų laisvei, kovai su dezinformacija, medijų raštingumo skatinimui ir technologiniam prisitaikymui.

Žiniasklaidos organizacijų ir Premjerės susitikime: raginimas išsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą ir tartis su bendruomene

Susitikome su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene IŽA ir asociacija „Nacionalinė spauda” aptarė klausimus, kurie lemia mūsų informacinės erdvės ateitį:

LRT valdymo modelis – dabartinis neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių, iškreipia konkurenciją rinkoje. Siūlome depolitizuoti LRT valdymą, stiprinti nepriklausomų narių dalyvavimą taryboje, sukurti profesionalią valdybą, įdiegti veiksmingą finansavimo kontrolę, susietą su realiomis sąnaudomis, ir užtikrinti išorinę veiklos kontrolę per RRT bei Radijo ir televizijos komisiją (IŽA pateikė siūlymus, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį pagal ES taisykles – Delfi). Ministrė Pirmininkė pažadėjo sausį inicijuoti platesnę diskusiją dėl IŽA pateiktų siūlymų, įtraukiant LRT, IŽA ir kitų žiniasklaidos organizacijų atstovus.

Medijų rėmimo fondas (MRF) – vietoj stiprinimo jo biudžetas sumažintas, nors fondas remia regioninę, kultūrinę, šviečiamąją ir tautinių mažumų žiniasklaidą. Tai prieštarauja Vyriausybės programai ir ES žiniasklaidos laisvės deklaracijai. Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja priešingos krypties – didesnio finansavimo, kad galėtume atsispirti propagandai ir dezinformacijai (Žiniasklaidos organizacijos, MRF taryba kritikuoja planą mažinti fondo finansavimą – LRT). I. Ruginienė pažadėjo ieškoti galimybių atstatyti MRF biudžetą bent į buvusį finansavimo lygį, suprasdama fondo svarbą žiniasklaidos sektoriui.

Skaitmeninis mokestis (angl. „digital tax“) globaliems tinklams – Lietuvoje jie nemoka mokesčių, o tai iškreipia konkurenciją su vietine žiniasklaida. Premjerė pažadėjo analizuoti užsienio patirtį ir ieškoti sprendimų.

Reklamos ribojimai – nuolatiniai bandymai įvesti perteklinius draudimus gali pakenkti nepriklausomai žiniasklaidai, informacijos įvairovei ir saviraiškos laisvei. Socialiniuose tinkluose, kur klesti melagienos, tokie ribojimai netaikomi – tai dar labiau iškreipia konkurenciją.

Interneto žiniasklaidos asociacija pateikė siūlymus dėl LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimo

IŽA kreipėsi į Vyriausybę, Seimą bei atsakingas ministerijas, siūlydama sisteminius pokyčius, kad LRT veikla atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, gerąją valdysenos praktiką ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.

Kodėl tai svarbu?

Dabartinis modelis neatitinka ES reikalavimų, iškreipia konkurenciją ir stokoja nepriklausomos kontrolės mechanizmų.

Pagrindiniai siūlymai:

* Depolitizuoti LRT valdymą, sustiprinti nepriklausomų narių vaidmenį.

* Įsteigti profesionalią LRT valdybą, skiriamą viešo konkurso būdu.

* Įtvirtinti aiškią viešųjų paslaugų sutartį su valstybe 10 metų laikotarpiui, kaip BBC Jungtinėje Karalystėje.

* Sukurti veiksmingą finansavimo ir išorinės kontrolės mechanizmą.

* Užtikrinti LRT nepriklausomumą, objektyvumą ir politinį neutralumą.

Asociacijos nepritaria MRF biudžeto mažinimui

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“, reaguodami į Kultūros ministerijos iniciatyvą 2026 metų valstybės biudžeto projekte 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) asignavimus, reiškia susirūpinimą, kad Vyriausybė, vietoje rūpesčio žmonių medijų raštingumu, kuris šiuo metu kritiškai svarbus, renkasi dar labiau mažinti Medijų rėmimo fondo programas.

Primename, kad žiniasklaidos asociacijos yra teikusios motyvuotą siūlymą didinti fondo asignavimus, kadangi ribotas finansavimas lemia reikšmingą dalies paraiškų projektų atmetimą arba sumažinimą dėl išteklių stokos, o ne dėl projektų kokybės.

Po IŽA kreipimosi – Seimo Kultūros komitete diskusija dėl žiniasklaidos konkurencinės aplinkos ir informacijos kokybės socialiniuose tinkluose

Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi, Seimo Kultūros komitetas surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje aptarti aktualūs klausimai dėl informacijos sklaidos kokybės socialinių tinklų platformose, reklamos rinkos pokyčių ir kaip užtikrinti sąžiningesnes konkurencines sąlygas tarp vietinės Lietuvos žiniasklaidos ir pasaulinių technologijų kompanijų, vykdančių veiklą Lietuvoje. Tuo tikslu nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti specialią darbo grupę, kurioje būtų ieškoma konkrečių teisinių sprendimų šioms problemoms spręsti.

Diskusijos metu IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pristatė konkrečius siūlymus – stiprinti žalingo turinio priežiūrą, efektyvinti kovą su dezinformacija ir faktų tikrinimą, skiriant papildomą finansavimą Medijų rėmimo fondui (MRF), užtikrinti skaidresnį viešųjų lėšų panaudojimą informacijos sklaidai bei grįžti prie diskusijų dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl digital servises tax) įvedimo Lietuvoje. Taip pat suteikti nacionalinio pranešėjo statusą Visuomenės informavimo etikos asociacijai (VIEA), kad ji galėtų operatyviai pranešti socialinių tinklų platformoms apie dezinformaciją ir melagingą, žalingą turinį.

Diskusijos metu išryškėjo aiški tendencija – vis daugiau reklamos pajamų, įskaitant viešojo sektoriaus komunikacijos biudžetus, persiskirstoma iš nacionalinių žiniasklaidos priemonių į globalias skaitmenines platformas, tokias kaip „Meta“, „Google“, „TikTok“. Tai kelia grėsmę tradicinės žiniasklaidos tvarumui, mažina jos galimybes konkuruoti ir silpnina demokratinės visuomenės pagrindą – nepriklausomą tradicinę žiniasklaidą.

„Skaitmeninės platformos tapo neatsiejama informacijos sklaidos dalimi, tačiau jų veikla Lietuvoje dažnai vykdoma be proporcingo mokesčių prisidėjimo. Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų subalansuoti konkurencinę aplinką ir užtikrinti, kad vietinė žiniasklaida išliktų gyvybinga bei nepriklausoma“, – teigia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė sako, kad globalios platformos keičia ne tik tai, kaip žmonės vartoja turinį, bet ir tai, kaip formuojasi viešoji nuomonė, kaip veikia demokratiniai procesai ir kaip išsaugoma kokybiška, patikima, profesionali žurnalistika ir tradicinė žiniasklaida.

„Lietuva – ne išimtis. Reikalingi sisteminiai sprendimai, kurie užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp nelygiaverčių rinkos žaidėjų – tradicinės vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių kompanijų, kurios vykdo veiklą Lietuvoje, ir, žinoma, informacinį saugumą. Labai svarbu, kad Seimo Kultūros komitetas išgirdo mūsų siūlymus ir bus ieškoma konkrečių sprendimų, kaip spręsti keliamas problemas, mažinti takoskyrą tarp vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių socialinių tinklų, kurios vykdo veiklą ir Lietuvoje“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Diskusijoje buvo akcentuota, kad viešieji informacijos sklaidos biudžetai turėtų būti naudojami atsakingai – prioritetą teikiant nacionalinėms žiniasklaidos priemonėms, kurios veikia pagal Lietuvos teisę, moka mokesčius ir laikosi profesinės etikos standartų. Informacijos sklaida per socialinius tinklus neturėtų tapti pagrindiniu viešųjų lėšų panaudojimo kanalu.

Tarp galimų sprendimų buvo aptarta ir skaitmeninių paslaugų mokesčio idėja – kaip priemonė užtikrinti, kad globalios platformos, generuojančios pajamas Lietuvoje, prisidėtų prie šalies viešųjų finansų. Dalis surinktų lėšų galėtų būti nukreipta į MRF, stiprinant nepriklausomą žurnalistiką.

IŽA kviečia politikus nelaukti pasaulinės mokesčių reformos starto ir imtis nacionalinių sprendimų, kaip tai jau padarė Prancūzija, Italija, Ispanija, Austrija ir kitos ES valstybės.