Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi, Seimo Kultūros komitetas surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje aptarti aktualūs klausimai dėl informacijos sklaidos kokybės socialinių tinklų platformose, reklamos rinkos pokyčių ir kaip užtikrinti sąžiningesnes konkurencines sąlygas tarp vietinės Lietuvos žiniasklaidos ir pasaulinių technologijų kompanijų, vykdančių veiklą Lietuvoje. Tuo tikslu nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti specialią darbo grupę, kurioje būtų ieškoma konkrečių teisinių sprendimų šioms problemoms spręsti.
Diskusijos metu IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pristatė konkrečius siūlymus – stiprinti žalingo turinio priežiūrą, efektyvinti kovą su dezinformacija ir faktų tikrinimą, skiriant papildomą finansavimą Medijų rėmimo fondui (MRF), užtikrinti skaidresnį viešųjų lėšų panaudojimą informacijos sklaidai bei grįžti prie diskusijų dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl digital servises tax) įvedimo Lietuvoje. Taip pat suteikti nacionalinio pranešėjo statusą Visuomenės informavimo etikos asociacijai (VIEA), kad ji galėtų operatyviai pranešti socialinių tinklų platformoms apie dezinformaciją ir melagingą, žalingą turinį.
Diskusijos metu išryškėjo aiški tendencija – vis daugiau reklamos pajamų, įskaitant viešojo sektoriaus komunikacijos biudžetus, persiskirstoma iš nacionalinių žiniasklaidos priemonių į globalias skaitmenines platformas, tokias kaip „Meta“, „Google“, „TikTok“. Tai kelia grėsmę tradicinės žiniasklaidos tvarumui, mažina jos galimybes konkuruoti ir silpnina demokratinės visuomenės pagrindą – nepriklausomą tradicinę žiniasklaidą.
„Skaitmeninės platformos tapo neatsiejama informacijos sklaidos dalimi, tačiau jų veikla Lietuvoje dažnai vykdoma be proporcingo mokesčių prisidėjimo. Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų subalansuoti konkurencinę aplinką ir užtikrinti, kad vietinė žiniasklaida išliktų gyvybinga bei nepriklausoma“, – teigia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė sako, kad globalios platformos keičia ne tik tai, kaip žmonės vartoja turinį, bet ir tai, kaip formuojasi viešoji nuomonė, kaip veikia demokratiniai procesai ir kaip išsaugoma kokybiška, patikima, profesionali žurnalistika ir tradicinė žiniasklaida.
„Lietuva – ne išimtis. Reikalingi sisteminiai sprendimai, kurie užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp nelygiaverčių rinkos žaidėjų – tradicinės vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių kompanijų, kurios vykdo veiklą Lietuvoje, ir, žinoma, informacinį saugumą. Labai svarbu, kad Seimo Kultūros komitetas išgirdo mūsų siūlymus ir bus ieškoma konkrečių sprendimų, kaip spręsti keliamas problemas, mažinti takoskyrą tarp vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių socialinių tinklų, kurios vykdo veiklą ir Lietuvoje“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
Diskusijoje buvo akcentuota, kad viešieji informacijos sklaidos biudžetai turėtų būti naudojami atsakingai – prioritetą teikiant nacionalinėms žiniasklaidos priemonėms, kurios veikia pagal Lietuvos teisę, moka mokesčius ir laikosi profesinės etikos standartų. Informacijos sklaida per socialinius tinklus neturėtų tapti pagrindiniu viešųjų lėšų panaudojimo kanalu.
Tarp galimų sprendimų buvo aptarta ir skaitmeninių paslaugų mokesčio idėja – kaip priemonė užtikrinti, kad globalios platformos, generuojančios pajamas Lietuvoje, prisidėtų prie šalies viešųjų finansų. Dalis surinktų lėšų galėtų būti nukreipta į MRF, stiprinant nepriklausomą žurnalistiką.
IŽA kviečia politikus nelaukti pasaulinės mokesčių reformos starto ir imtis nacionalinių sprendimų, kaip tai jau padarė Prancūzija, Italija, Ispanija, Austrija ir kitos ES valstybės.
LRT valdymo modelis – dabartinis neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių, iškreipia konkurenciją rinkoje. Siūlome depolitizuoti LRT valdymą, stiprinti nepriklausomų narių dalyvavimą taryboje, sukurti profesionalią valdybą, įdiegti veiksmingą finansavimo kontrolę, susietą su realiomis sąnaudomis, ir užtikrinti išorinę veiklos kontrolę per RRT bei Radijo ir televizijos komisiją (IŽA pateikė siūlymus, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį pagal ES taisykles – Delfi). Ministrė Pirmininkė pažadėjo sausį inicijuoti platesnę diskusiją dėl IŽA pateiktų siūlymų, įtraukiant LRT, IŽA ir kitų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
